» Publishers, Monetize your RSS feeds with FeedShow: More infos (Show/Hide Ads)
Mano gyvenimas nevertas net brūkšnelio,
Tarp dviejų datų ant paminklinio akmens.
Jis pasibaigs prie to paties dulkėto kelio,
O vieversėliai ir toliau padangėje čirens…

Van Gogh Vincent. Wheat field with a lark
Užteks kalbų, pakelt visas bures!
Mes tuoj pasikinkysim vėją.
Tegul laivelis skrieja per marias,
Tai bus pirmoji mūsų odisėja.
Seniai mes pasirinkom kursą šitą,
Lai staugia vėjas, daužos rėja.
Tegul jis neša mus į žemę nematytą,
Lai kelią mums parodo laimės fėja.
Pažvelk atgal, žemelė jau išnyksta,
Matyt tik pilkos miglos ir rūkai.
Neatsigręžk, neklausinėk kas vyksta,
Ir neliūdėk, jei ką netyčia palikai…
Užteks kalbų, pakelt visas bures!
Mes tuoj pasikinkysim vėją.
Tegul laivelis skrieja per marias,
Tai bus pirmoji mūsų odisėja.
Seniai mes pasirinkom kursą šitą,
Lai staugia vėjas, daužos rėja.
Tegul jis neša mus į žemę nematytą,
Lai kelią mums parodo laimės fėja.
Pažvelk atgal, žemelė jau išnyksta,
Matyt tik pilkos miglos ir rūkai.
Neatsigręžk ir negalvok, kas vyksta,
Ir neliūdėk, jei ką netyčia palikai…
Užteks kalbų, pakelt visas bures!
Mes tuoj pasikinkysim vėją.
Tegul laivelis skrieja per marias,
Tai bus pirmoji mūsų odisėja.
Seniai mes pasirinkom kursą šitą,
Lai staugia vėjas, daužos rėja.
Tegul jis neša mus į žemę nematytą,
Lai kelią mums parodo laimės fėja.
Pažvelk atgal, žemelė jau išnyksta,
Matyt tik pilkos miglos ir rūkai.
Neatsigręžk ir negalvok, kas vyksta,
Ir neliūdėk, jei ką netyčia palikai...
Kodėl nesibaigia lietus?
Ir kelio jokio nematyti.
Dangus apniukęs ir tamsus,
Ir nė viena žvaigždė nešvyti.
Kas ryšis žiburį uždegti?
Nubrėžti kelią danguje?
Aš pasiruošęs juo pasukti,
Jei tik jisai nuves pas ją.
Kur saulė visą dieną šviečia,
O naktį pateka delčia.
Nors pakely reklamos kviečia,
Bet aš vis vien lekiu pas ją…

On an unmarked rainy road. Photo of 'flover'.
Kodėl nesibaigia lietus?
Ir kelio jokio nematyti.
Dangus apniukęs ir tamsus,
Ir nė viena žvaigždė nešvyti.
Kas ryšis žiburį uždegti?
Nubrėžti kelią danguje?
Aš pasiruošęs juo pasukti,
Jei tik jisai nuves pas ją.
Kur saulė visą dieną šviečia,
O naktį pateka delčia.
Nors pakely reklamos kviečia,
Bet aš vis vien lekiu pas ją...

On an unmarked rainy road. Photo of 'flover'.
***
Nakties tyla ir šurmulys dienos
Man mylimosios niekad neatstos.
Nors mantras veblenu- regiu vien ją,
Ir dar kažką. Jis man grūmoja danguje…
…
Aš lyginu tave su spindulėliu saulės,
Kuris kiekvieną rytą pasirodo danguje.
Gerai žinau, tame nėra jokios apgaulės,
Rytoj prašau septintą, pažadinti mane…
…
Aš lyginu tave su spindulėliu saulės,
Kuris kiekvieną rytą pasirodo danguje.
Gerai žinau, tame nėra jokios apgaulės,
Rytoj prašau septintą pažadinti mane…
Kažkas paprašė: duokit vaistų nuo godumo,
Man duokit vaistų nuo godumo kuo daugiau.
Ir vaistininkas pirmąkart suglumo.
Todėl, dėl savo ateities saugumo,
Klientui vaistų davė kuo mažiau…

Seven Deadly Sins: Greed. By MaggyWorld
Kažkas paprašė: duokit vaistų nuo godumo,
Man duokit vaistų nuo godumo kuo daugiau.
Ir vaistininkas pirmąkart suglumo.
Todėl, dėl savo ateities saugumo,
Klientui vaistų davė kuo mažiau…

Seven Deadly Sins: Greed. By MaggyWorld
Kažkas paprašė: duokit vaistų nuo godumo,
Man duokit vaistų nuo godumo kuo daugiau.
Ir vaistininkas pirmąkart suglumo.
Todėl, dėl savo ateities saugumo,
Klientui vaistų davė kuo mažiau...

Seven Deadly Sins: Greed. By MaggyWorld
pro juodus plaukus
tavo nuostabios akys
sminga kaip durklai

The movie “Memoirs of a Geisha”
Norėjau parašyt jai keturias eiles,
Prasmingų žodžių, be jokių klaidų.
Kad suptųsi lengvai, kaip medžių lapai,
Kaip paukščiai kartais supas ant laidų.
Kad prasmę sugebėtų pamatyt kiekvienas,
Ir kad skambėtų, kaip lakštingalos giesmė.
Kad aštrūs būtų, kaip Damasko plienas,
Kad amžiams įsimintų, kaip įsimena sakmė.
Ilgai dėliojau žodžius ir net skaičiavau,
Kad nepakliūtų koks nereikalingas.
Kad mintys lietųsi, kaip liejasi vanduo,
Kaip Nilas dykumą užlieja vandeningas.
Bet žodžiai byra, kaip į maišą žirniai,
Pasislepia po jais gyvenimo prasmė.
Gerai, kad lietūs lyja, gerai, kad sninga,
Kad vis dar neišdžiūsta ta versmė…

Four in a Row.
Norėjau parašyt jai keturias eiles,
Prasmingų žodžių, be jokių klaidų.
Kad suptųsi lengvai, kaip medžių lapai,
Kaip paukščiai kartais supas ant laidų.
Kad prasmę sugebėtų pamatyt kiekvienas,
Ir kad skambėtų, kaip lakštingalos giesmė.
Kad aštrūs būtų, kaip Damasko plienas,
Kad amžiams įsimintų, kaip įsimena sakmė.
Ilgai dėliojau žodžius ir net skaičiavau,
Kad nepakliūtų koks nereikalingas.
Kad mintys lietųsi, kaip liejasi vanduo,
Kaip Nilas dykumą užlieja vandeningas.
Bet žodžiai byra, kaip į maišą žirniai,
Pasislepia po jais gyvenimo prasmė.
Gerai, kad lietūs lyja, gerai, kad sninga,
Kad vis dar neišdžiūsta ta versmė...

Four in a Row.
Kiek kelio nueita, o kiek dar liko?
Kiek dar reikės nuplėšt man batų?
Kiek prakaito pralieti dėl skatiko?
Blaškytis tarp gyvenimo verpetų.
Kur taškas paskutinis bus padėtas?
Po ilgo sakinio ar vieno žodžio.
Tai bus rytoj, aš šiąnakt užkerėtas,
Užburtas savo mylimosios grožio…

Jim Warren. Girl With Wavy Hear











