• Shortcuts : 'n' next unread feed - 'p' previous unread feed • Styles : 1 2

» Publishers, Monetize your RSS feeds with FeedShow:  More infos  (Show/Hide Ads)


Date: Saturday, 10 May 2014 15:33

aludariu taure 2014Šiandien (šeštadienį) Vilniuje, Torres restorane-bravore, prasidėjo konkursas Namų aludarių taurė 2014, organizuojama jau trečią kartą. Iniciatyvinės grupės aktyvą sudaro aludarystės entuziastai, vadovaujami Atviro alaus draugijos senbuvio ir buvusio pirmininko Gyčio Gurklio.  

Šiemet 137 alaus egzempliorius konkursui pateikė 40 aludarių iš Lietuvos ir Latvijos. Namų aludariai varžysis 17-oje skirtingų kategorijų, o jų alų vertins industrijos profesionalai ir ekspertai iš Lietuvos ir Estijos. Be kitų prizų, nugalėtojams bus suteikta galimybė savo receptą išvysti realizuotą kartu su Torres darbuotojais šiame bravore.

Pasak konkurso organizatorių, “siekiame ne tik po vienu stogu surinkti geriausius namų aludarius ir išrinkti nugalėtojus kategorijose bei absoliučiai geriausius renginio alus, tačiau ir skatinti diskusijas apie alų, skirtingus jo stilius ir kultūrą. Mes norime prisidėti prie namų aludarystės mitų ir stereotipų griovimo.”

Renginys uždaras, jame dalyvauti buvo pakviesti aktyvūs namų ir profesionalūs aludariai, verslo atstovai, žurnalistai. Antrąją renginio dieną, tarptautinei teisėjų komisijai renkant geriausius, dalyviams bus surengta 15 naminio alaus egzempliorių ir plačios skonių geografijos degustacija. Šios dienos vakare bus paskelbti ir nugalėtojai, apie kuriuos pranešime ir savo puslapiuose.

http://aludariutaure.lt/
https://www.facebook.com/aludariutaure
http://www.toresbravoras.lt/
(Parengta pagal organizatorių informaciją)

Namų aludarių taurė 2014

Author: "ramtyns" Tags: "Aludarystė, Renginiai"
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Wednesday, 19 Feb 2014 21:03

Mūsų pašonėje turime didelę ir įdomią alaus šalį, kurios turtingą sceną, deja, mažai pažįstame. Kalbu apie Lenkiją. Kodėl nepradėjus nuo pažinties alaus festivaliuose? Štai jums sarašas 2014-iesiems. *Atnaujinta 2014 vasario 25 – papildyta aludarystės čempionatais ir patikslinta buvusi informacija*

haustIX Namų aludarių susitikimas Zielona Guroje / IX Spotkania Piwowarów ZG

Tradicinis Vakarų Lenkijos naminių aludarių susitikimas šiemet praturtintas namuose išvirto alaus konkurso, kuris vieno ir vienintelio stiliaus – American Brown Ale – rėmuose.

Kada: Kovo 8
Kur: Zielona Gora, minibravoras „Haust“, Plac Pocztowy 9
Info: www.haust.pl, e-mail: pawel.kakol@haust.pl

PRegioninių aludarių mugė „PIWOWARY“ / Targi Piw Regionalnych PIWOWARY

Lodzės parodų centre organizuojama mugė bandys į vieną vietą prisišaukti visas mažas daryklas, o lankytojams – pasiūlyti paragauti, susipažinti su kulinarija ir alaus voniomis.

Kada: Kovo 28 – 29
Kur: Łódź, Hala EXPO, Stefanowskiego 30
Info: piwowary.interservis.pl

Offbeer festiwal

Offbeer - Lodzės alaus festivalis / Offbeer - Łódzki Festiwal Piwa

Organizuojamas vietinės alaus draugijos „Ericpol“, aludarių mėgėjų asociacijos „Bractwo piwne“  ir vietinių pubų „The Eclipse Inn“ ir „Piwoteka Narodowa“, šiemet festivalio centrinė tema – mikrobravorai. Programoje susitikimai su bravorais, turai, degustacijos, aludarystės dirbtuvės, filmai ir parodos.

Kada: Kovo 28-Balandžio 6
Kur: Lodzė
Info: Offbeer Facebook

Lubiński Festiwal Piwa

Liubino alaus festivalis /Lubiński Festiwal Piwa

Tai vienas didžiausių festivalių Žemutinės Silezijos regione, skirtas alaus kultūros propagavimui. Festivalis vyksta dukart metuose (žr. žemiau apie rudens renginį), kaskart vis kita programa, tačiau labiau orientuota į masinę auditoriją.

Kada: Gegužės 1-3
Kur: Lubińas (70 km nuo Vroclavo, nemaišyti su Lublinu), prie kultūros centro ”Wzgórze Zamkowe” (“Pilies kalnas”)
Infowww.festiwal-piwa.pl, Facebook

wroclawski festiwal dobrego piwa5-tasis Vroclavo gero alaus festivalis /V Wrocławski Festiwal Dobrego Piwa

Festivalis skirtas mažų alaus daryklų propagavimui. Festivalio programoje – tradicinės aludarystės dirbtuvės (www.wrowar.pl), koncertai, IX-asis naminio alaus konkursas (bus rungiamasi Czech Pils, Witbier interpretacijų, Classic Rauchbier ir English IPA kategorijose.) Prie alaus žadama ir kulinarinių malonumų.

Kada: Gegužės 9-11
Kur: Vroclavo Stadion Miejski (miesto stadione)
Infowww.festiwaldobregopiwa.pl, Facebook

szreniawaŠrieniavos alaus festivalis / Festiwal Piwa w Szreniawie

Renginys organizuojamas 50-metį švenčiančio Nacionalinio žemės ūkio muziejaus, įkurto miestelyje šalia Poznanės. Jis skirtas pristatyti alaus vartojimo Lenkijos žemėse istorijai, istorinės aludarystės metodo rekonstrukcijai, ir mažų bei vidutinių bravorų pristatymui. Šalia tradicinių regioninius bravorus pristatančių palapinių, bus alaus ir maisto derinimo, alaus medicininių ir kosmetinių savybių pristatymo, alaus kolekcininkų skyrius ir kita.

Kada: Gegužės 18
Kur: Szreniawa (15 km nuo Poznanės), Muzeum Narodowe Rolnictwa i Przemysłu Rolno-Spożywczego (Nacionalinis žemdirbystės ir žemės ūkio produkcijos muziejus)
Infowww.muzeum-szreniawa.pl

Krakowski Festiwal PiwaKrokuvos alaus festivalis / Krakowski Festiwal Piwa

Vienas didžiausių alaus renginių Lenkijoje ir Europoje. Programoje – alaus atributikos mugė ir alaus virimas (penktadienį), bandymas suverti ilgiausią šašlyką ir pasiekti Gineso rekordą (pasiruošimas – penktadienį, veiksmas – šeštadienį), naminių bei kontraktinių ir brewpub bravorų konkursas (finalas – sekmadienį). Lankytojai galės paragauti  40 lenkiškų ir užsienietiškų craft,  naminio alaus, susipažinti su vietos kulinarija, skambės muzika ir poškės fejeverkai.

Kada: Gegužės 23-25
Kur: Zabierzów (5 km nuo Krokuvos), šalia kaimo turizmo centro „Rogate Ranczo“
Infobeerfestival.pl, Facebook

birofilia smallBirofilijos festivalis / Festiwal Birofilia

Didžiausias Lenkijos alaus festivalis, organizuojamas Żywiec bravoro. Šalia didžiausios šalyje alaus kolekcionierių mugės – keletas atskirų alaus konkursų, tame tarpe namudinio alaus (net 10 stilių – Grodziskie, Best Bitter, American Wheat, Czech Pilsner, Schwarzbier, Rauchbier,  Cascadian Dark Ale, Foreign Extra Stout, Dubbel ir Russian Imperial Stout), pramoninio alaus ir namudinio alaus etikečių. Taip pat pristatomi užsienietiški alūs. Tarp kitų atrakcijų alaus virimo demonstracijos ir turas po daryklą.

Kada: Birželio 20-21
Kur: Żywiec, tereny Browaru Żywiec (Żywiec bravoro teritorija – kiemas), Browarna 88
Infowww.festiwal-birofilia.pl

II Annopolu Tikro alaus festivalis / II Festiwal Piw Rzemieślniczych w Annopolu

Mažame kaimelyje Annopol Didlenkėje, prie Poznanės rengiamo festivalio fokusas – tikri belgiški alūs, o taip pat konkursas „Alaus imperija“. Viena iš pirmojo festivalio vinių buvo atvykimas į vietą siauruku traukiniu.

Kada: Birželio 28-29
Kur: Annopole (šalia Środa Wielkopolska, 35 km nuo Poznanės)
Info: Renginio Facebook, email: b.negatyw@gmail.com

CzestochowaV Čenstakavos Namudinio alaus konkursas / V Częstochowski Konkurs Piw Domowych Bractwa Piwnego

Vietos alaus draugijos skyriaus tradiciškai organizuojamas konkursas Silezijoje šiemet kvies pasivaržyti 4 kategorijose – Pale Lager, Oktoberfest, American zWheat ir Irish Red Ale, o nugalėtojas savo katilą pravirs vietos brewpub‘e „Czenstochovia”.

Kada: Birželis – liepa
Kur: Częstochowa (pietų Lenkija, 150 km iki Krokuvos)
Info: www.bractwopiwne.pl, ckpdbp@wp.pl

II Namudinių aludarių suvažiavimas Siedlcose / II Siedlecki Zlot
Vietos Namų aludarių ložės renginys kviečia į Siedlcas Mazovijoje. Programos vinis – namudinio alaus konkursas, kuriame šiemet dominuos vienintelis stilius – Witbier.
Kada: Liepos 19
Kur: Siedlce (apie 90 km į rytus nuo Varšuvos)
Info: Facebook, e-mail: slpd.piwo@gmail.com

Warmiński Festiwal Dziedzictwa Browarniczego2III Varmijos aludarystės paveldo festivalis Biskupiece / III Warmiński Festiwal Dziedzictwa Browarniczego (Biskupiec)

Trečiasis šio Šiaurės Vakarų Lenkijos  alaus festivalio leidimas, rengiamas trijuose skirtinguose Varmijos vietose. Festivalio idėja – pristatyti tiek regionines Varmijos, Mozūrų ir Pavyslės, tiek buvusias miesto Daumo šeimo įkurto bravoro aludarystės tradicijas.

Kada: Liepos 26-27
Kur: Biskupiec (30 km į vakarus nuo Olsztyno),  buv. karinis dalinys
Infowww.warmia-browarnictwo.pl, Facebook

III Varmijos aludarystės paveldo festivalis Olštyne / III Warmiński Festiwal Dziedzictwa Browarniczego (Olsztyn)
Pirmą rugpjūčio savaitgalį „keliaujantis alaus cirkas lankys“ Varmijos ir Mozūrų regiono sostinę.  Tą šeštadienį miesto pilyje bus  paskelbti ir II-ojo Varmijos namudinio alaus konkurso (kuriame aludariai varžysis vietinio istorinio alaus Rosanke, Dunkelweizen ir Witbier kategorijose) nugalėtojai.
Kada: Rugpjūčio 2
Kur: Olsztyn, senamiestis
Infowww.warmia-browarnictwo.pl, Facebook

III Varmijos aludarystės paveldo festivalis Braneve / III Warmiński Festiwal Dziedzictwa Browarniczego (Braniewo)
Paskutinė Varmijos ir Mozūrų šventės dalis bus surengta mieste šalia Vyslos žiočių,  kur kadaise veikė prūsiškas bravoras BAB, o pokumunistiniais laikais virtas „EB Specjal“.
Kada: Rugpjūčio 8 ir 9
Kur: Braniewo (pusiaukelėje tarp Gdansko ir Karaliaučiaus, ant RU sienos) amfiteatras
Infowww.warmia-browarnictwo.pl, Facebook

biesiada trybunalska 2012 date erasedTrybunalska šventė / Biesiada Trybunalska

Pirmąkart organizuotas 2012, šis alaus festivalis skirtas alaus kultūros dienoms Piotrkowe. Renginyje įvairios alaus atrakcijos, konkursai, muzikos koncertų banketas, bei Piotrkow delikatesų ragautuvės.

Tiesa, nėra visai aišku kada ir koks vyks. Dabartiniame miesto Turizmo biuro plane (Facebook) rugpjūčio 24 datai nurodyta jau kita su alum susijus – šventė Apynių Pietrakavas / Piotrkow Chmieliowy, tačiau jokios info/ konkretizacijos….

Kada: Rugpjūtis
Kur: Piotrków Trybunalski, Rynek Starego Miasta (senamiesčio turgaus aikštė)
Infowww.piotrkow.pl

herb_milicza_hi-resIII namų aludarių suvažiavimas Baryčiaus upės slėnyje / III Zlot Piwowarów Domowych i Rzemieślniczych w Dolinie Baryczy

Tarp šio Silezijos namų aludarių susitikimo tradicinių atrakcijų – galimybė pasiplaukioti viena gražiausių pietvakarių Lenkijos upių ar prasivažiuoti 40 km dviračiu per vietos draustinį ir istorinio Nepomucen bravoro lankymas

Kada: Rugpjūčio antras savaitgalis
Kur: Milicz ir Szkaradowo (tarpVroclavo ir Jarocino)
Info: www.milicz.pl

1623288_498961963547224_1090940946_nKrasnystavo apynių derliaus šventė / Chmielaki Krasnostawskie

Nacionalinis apynių augintojų ir aludarių festivalis, tradiciškai rengiamas kasmet po apynių derliaus nuėmimo. Renginyje – net nuo 1992 metų vykstantys  didelių ir mažų daryklų alaus konkursas „Karališko karpio“ titului laimėti, koncertai, festivalio Mis rinkimai. Pirmasis šio, seniausio alaus festivalio Lenkijoje, renginys įvyko 1971-aisiais. Sužinok, iš kur dygsta “Marinka”!

Kada: Rugpjūčio 22-24
Kur: Krasnystaw (55 km į pietryčius nuo Liublino), įvairiuose miesto pastatuose
Infowww.chmielaki.plwww.facebook.com/Chmielaki

Lubiński Festiwal PiwaLiubino alaus festivalis / Lubiński Festiwal Piwa

Tai vienas didžiausių festivalių Žemutinės Silezijos regione, skirtas alaus kultūros propagavimui. Festivalis vyksta dukart metuose (žr. aukščiau  apie pavasario renginį), kaskart vis kita programa, tačiau labiau orientuota į masinę auditoriją.

Kada: Rugsėjo 19-21
Kur: Liubin (70 km nuo Vroclavo), prie kultūros centro ”Wzgórze Zamkowe” (“Pilies kalnas”)
Infowww.festiwal-piwa.pl

szwejkfestŠveikfestas / Szwejkfest

Krokuvos senamiestyje Gerojo kareivio Šveiko festivalis vyksta su šūkiu: „Alus, golonka (karka) ir meilė“. Pernai alaus, vyno beigi kulinarijos mugė buvo skirta Tinginystės metams ir organizuota vietos Draugijos laikui lėtinti. Renginio programoje tradiciškai – bėgimo atbulomis maratonas, kurio prizas – didžiulis kupinas alaus bokalas, Šveikų paradas ir vietos teatro bei pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

Kada: Rugsėjis
Kur: Krokuva, Plac Szczepański (Senamiestis)

II Varšuvos namudinio alaus konkursas / II Warszawski Konkurs Piw Domowych
Kolekcionierių mugė Varšuvoje tradiciškai vyksta žiemą, o štai bandoma įtvirtinti tradiciją, kad namų aludarių čempionatas kasmet Lenkijos sostinėje vyktų rugsėjį. Jo rengimo data nei vieta kol kas nėra žinoma, bet jau paskelbtos varžymosi kategorijos – Dry Stout, Saison, Marzen, rūkytas Weise ar Dunkelweizen ir Belgian IPA.
Kada: Rugsėjis
Kur: Warszawa

Poznańskie Targi Piwne_1Poznańskie Targi Piwne

Antroji pirmojo lenkiško ”indoor” alaus festivalio serija, vykstanti „expo“ tipo paviljonuose. Tiems, kurie pradeda nuotykius aluje ir tiems, kurie ieško įrangos savo bravorui. Taip pat jau V tradicinio naminio alaus festivalis,  birofilų mainai, ir koncertai.

Kada: Lapkritis
Kur: Poznanės tarptautiniai parodų rūmai (Poznań, teren Międzynarodowych targów Poznańskich)

Parengta pagal Beerpubs’ Festiwale Piwne ir kt. šaltinius

*Atnaujinta* Lenkijos alaus festivalių gidas 2014-iesiems

Author: "ciobiskis" Tags: "Lenkija, Renginiai, alaus festivalis"
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Monday, 13 Jan 2014 10:34

ligo-ziema-plakatsLatvijos tikro alaus entuziastai kupini ryžto, energijos, ir laiko nešvaisto. Jie atidarinėja nuosavus bravorus, o šiemet jau antrąkart suorganizavo žiemos alaus festivalį “Līgo Ziema“.  Līgo, arba Lyguo, yra vasaros saulėgrįžos šventė, švenčiama Latvijoje tuo metu, kai mes švenčiame Jonines. Tad, trumpai apie šių metų “Žiemos Jonines”, kuriose teko apsilankyti.

Pernai mini festivalis vyko kiečiausiame Pabaltijo pube Rygoje ALEHouse, šiemet persikėlė į didesnę veiklos erdvę madingoje Rygos senamiesčio dalyje, savo erdvėmis ir mažais hip verslais primenanti Berlyną. Veiksmo vieta – Valdemāra Pasāža, dviejų aukštų post industrinės erdvės, kuriose telpa krūva iniciatyvų – 9K1 Nams - koncertų, galerijų, populiaraus klubo Piens, firminės Valmiermuiža parduotuvės, ir pagaliau, naujo brewpubo-alaus dirbtuvių Labietis namai. Būtent Labietis, apie kurį kažkada reiks brūkštelt daugiau, dalyje ir vyko veiksmas, iš dalies ir organizuojamas jo įkūrėjų.

1549404_641074285952164_1406264958_n

Festivalis pasitinka dūmais. Foto: Vitalijs Judovs

Per šlapdribą atsiyrus iki veiksmo vietos, mus pasitiko dūmai, kylantys iš poros statinių kieme, pirmyn atgal zujantys organizatoriai Reinis ir Edgars iš to paties Labiečio, bei dar keli seni pažįstami iš ankstesnių Baltijos aludarių susitikimių, vykusių Serdėje. Viename iš pastatų jau vyko namudinių aludarių alaus ragavimo ir vertinimo dalis (paskutiniais duomenimis, savo alų pristatė 22 namudiniai aludariai) – čia užėję, buvome pasitikti tokios grūsties, kad trumpai pabendravę su vienu iš scenos vedlių ir Labsalus.lv vedančiuoju Atis Rektinš ir paragavę jo trijų metų brandinimo imperinio stauto, nusprendėme trauktis iš šio šurmulio į kiek ramesnę, “oficialių” bravorų dalį.

Spūstis namudinių aludarių scenoje. Foto: Tikras Alus

Spūstis namudinių aludarių scenoje. Foto: Tikras Alus

ligoziema_crowd

Spūstis namudinių aludarių erdvėje. Foto: Odzienas muiža

Minėtas organizacinis chaosas pasižymėjo tuo, kad informacijos beveik nebuvo ir ją reikėjo susimedžioti patiems. Netrukus išsiaiškinome, kur reikia įsigyti specialius kuponus, už kuriuos galima ragauti alų, ir kad už maistą apsimokėti reikia susirasti kitą kasą. Nepaisant to, ore tvyrojo entuziaztinga nuotaika ir malonus šurmulys. Pirmame aukšte įsikūręs Labiečio brewpubas – ilga, išilgai pusiau stiklo siena padalinta patalpa. Už stiklo matėsi pats bravoras, viename iš baro galų – modernus, bet neopagoniška ornamentika apkabinėtas dešimties alaus kranų pultas, kitame gale – jau šiuolaikinę šokinę muziką transliuojantis dj setupas.

Labietis baras. Foto: Tikras Alus

Labietis baras. Foto: Tikras Alus

Iš minėto pulto turėjome progą susipažinti su Labiečio produkcija, kuri atseit šio renginio proga buvo susiaurinta tik iki “žieminių” rūšių – tai yra, stiprių arba tamsių. Toks tiesmukiškas temos traktavimas nepaliko mums galimybės patiems reguliuoti savo alaus vartojimo ritmo, o po šešiolikos trigubų IPA, mega stautų ir miežvynių, tikrai norėjosi praskalauti gerklę kokiu sesijiniu alumi. Apie Labiečio alų trumpai pasakysiu taip – gana įdomūs konceptai su svyruojančia apie vidutinę namudinę kokybe.

Labiečio bravoras. Foto: Labsalus.lv

Labiečio bravoras. Foto: Labsalus.lv

Vėliau vienas iš savininkų Edgars padarė mums ekskursiją po bravorą, kuriame tuo pat metu vyko alaus gamyba. Pats bravoras – pankiško pasidaryk pats etoso rezultatas – tarsi pailgame koridoriuje sugrūsti iš plieno lakštų suvirinti katilai ir puodai, plastikinės bačkos ir jose vykstanti fermentacija, “tundroje” – šaltajame kambaryje – sausakimšas bręstančio alaus kegų sandėlys. Paklaustas ar institucijos nekaišioja pagalių į ratus, Edgars pamini popierizmo krūvas, tačiau jokio higienos institucijų priekabiavimo teigė nepatyrę. Netrukus į bravorą atkeliauja plieninės CKT fermentavimo-brandinimo talpos, ir manau, su laiku šis bravoras tikrai pasiūlys ne tik daugiau alaus kiekybės, bet it kokybės.

Slaptas Labiečio

Slaptas Labiečio “brewers reserve” – patiems aludariams. Foto: Tikras Alus

Antrame aukšte tuo metu vyko socialiausia ir gal net įdomiausia renginio dalis – naujų boutique ir craft bravorėlių pasirodymai. Čia buvo penki stalai – trys Latvijos – ALEHouse, Valmiermuiža, Malduguns, Estus atstovavo Pohjala, na o Lietuvą ne kas kitas, kaip Dunduliai. Visi stalai buvo apgulti ir net su tokiu nedideliu kiekiu bravorų, teko laviruoti, norint paragauti ribotus kiekius įdomesnių egzempliorių.

Alus skaniai ragavosi iš specialios storo stiklo renginio taurės. Visada smagu matyti dėmesį detalėms! Foto: Liene Krauze

Alus skaniai ragavosi iš specialios storo stiklo renginio taurės. Visada smagu matyti dėmesį detalėms! Foto: Liene Krauze

Mano asmeniniai favoritai – būtent estai Põhjala, iš kurių profesionalumas, pasitikėjimas savimi ir entuziazmas tryško per visas siūles, nuo bendravimo iki produkcijos ir jos pristatymo. Nesužinosime, ar tai susiję su tuo, kad šiame naujame mikrobravore dirba ir aludaris, anksčiau viręs garsiesiems škotams Brewdog? Pohjala pristatė tik vieną komercinį egzempliorių užbaigtoje butelio pakuotėje – nesunkaus pusiau ruginio elio “Rukkirääk“, ir gal dvidešimt “pilotinių” alų butalaičiuose, čigoniškai virtų ieškant savos receptūros. Nors nebespėjau paragauti jų garsiojo imperinio porterio “Öö” (skaitosi kaip “Ėėėhh…”, reiškia “miškasnaktis”), kuris karaliauja Ratebeer Estijos topo viršūnėje, tačiau jų “Nordic” raudonas ruginis elis ir vos penkių savaičių, tačiau stebėtinai susistovėjęs imperinis stautas liudijo kad šturvalą laiko ne žiopliai. Aludariai pasakojo, kad kitą imperinį stautą  pils brandinti į viskio statines, kad nuosavą bravorą pagaliau atsisiuntė iš JAV, jį planuoja paleisti balandį ir ta proga organizuos minifestivalį. Rispek!

IMG_20140111_153757

Pohjala ruošiasi antpuoliui. Foto: Tikras Alus

Pohjala imperinis stautas – jaunas, riebus, bet brandus. Foto: Tikras Alus

Antroje vietoje paminėčiau Dundulį ir ALEHouse – pastarieji nors pristatė tik vieną savo pačių virtą elį – India Pale Ale “Medusa”, kuris beje buvo visiškai neryškus ir bearomatis, tačiau jų importo asortimentas buvo nors eklektiškas, tačiau išsamus – nuo belgiškos klasikos (Saison Dupont, Orval, Westvelerin) iki mados klyksmų (Mikkeller, BrewDog, Rogue, Flying Dog, Nogne O), radikaliųjų amerikonų ir europiečių, ar net egzotiškų Naujosios Zelandijos atstovų. Alų pilstė ir vienas iš brewpubo savininkų, kai tuo tarpu kitas, amerikietis expatas Gordon, smaginosi publikos pusėje.

Valmiermuižos stalas

Valmiermuižos stalas

Latviai Malduguns (“Žaltvykslė”) iš Vidžemės krašto buvo kuklūs ir paprasti, pristatė tris savo alaus egzempliorius –  kiek ryškesnį stipresnį IPA, ir mažiau įsimintinus stautą ir porterį “Pilota nakts”. Vieni iš craft judėjimo gaivintojų, arba naujosios bangos “senbuviai” Valmiermuiža turėjo man dar nematyto “Žieminio” alaus (pagal stiprumą atrodo bus doppelbock’as), kurio butelaitį parsivežiau vėlesniam paragavimui. Vėliau kito Malduguns alaus – “Rudais Rudens” butelius mačiau išstatytus ir ALEHouse bare.

Apie Dundulį turbūt nemažai žinom ir taip, tačiau ir Latvijoje jiems netrūko dėmesio, o sugebėjo ir nustebinti, į renginio pabaigą ištraukę ir atkimšę savo naujojo gruit’o – alaus su kiečiais, kuris netrukus pasirodys ir Špunkose. Ten pat buvo galima paragauti dar keletą pirmojo virimo Dubulčio. Bet šią dalį praleidau, mat gerokai prieš vidurnaktį su bičiuliu pasijutome praalkę, gerklės buvo užsiklijavę salyklu, kuriam nuplauti norėjosi ko nors sesijinio. Tad patraukėme miestan užkąsti, o vėliau – į ALEHouse, kur buvome užklupti naujo pasirinkimo iš poros šimtų ryškių skonių. Mūsų troškimams nebuvo lemta išsipildyti iki galo, atšaldyto silpnesnio nei 7% alaus buvo sunku rasti. Ne tai, kad labai būtų kuo skustis…

Odzienas muiža stalas namudinių aludarių salėje išsiskyrė ne tik profesionaliu prisistatymu

Odzienas muiža stalas namudinių aludarių salėje išsiskyrė ne tik profesionaliu prisistatymu

Tuo tarpu festivalyje buvo paleistas “beer for free”, o mikrobravoriai susibūrė diskusijoms apie Baltijos alaus sceną ir tendencijas. Kažkuriuo metu paaiškėjo ir buvo paskelbtas auditorijos nubalsuotas geriausias namudinis alus, kurio autorius – Aigars Malinovskis, atstovaujantis šiuo metu įrenginėjamą ir dar neatidarytą bravorą Odzienas muiža (“Odzienas dvaras”) Vidzemėje (kurio savininkas berods yra kitas senas pažįstamas aludaris Rudzitis – kuris anksčiau Rygoje turėjo alaus medžiagų parduotuvę).

Renginyje visko nepamačiau, o ir tokio tikslo neturėjau, tačiau bendrą įspūdį susidariau išties gerą ir renginį “užskaitau”. Latviai kaip visada, kažkaip sugeba pasiekti susiklijuojantį rezultatą net su chaotiška organizacija. Renginys nebuvo masiškas, tačiau ir nebuvo perdėm specializuotas. Iš esmės didelių klaidų nebuvo ir viskas vyko sklandžiai. Galbūt didžiausias priekaištas – dėl prastos komunikacijos ir informacijos sklaidos, manau, daugiau Lietuvos mažųjų bravorų būtų norėję sudalyvauti, tačiau informacija jų taip ir nepasiekė. O gal pasiekė, tik lėtapėdžiai Baltijos pietiečiai nesuskubo? Nežinia. Publikos buvo gal keletas šimtų – kiek mažiau nei Reinio prognozioti optimistiniai tūkstančiai. Beje, džiugu auditorijoje buvo matyti ir gana žymią moteriškos lyties atsvarą. Renginyje girdėjosi gana nemažai ir lietuviškos kalbos – buvo bent kelios lankytojų grupės, nepabūgusios kelių valandų kelionės iš Lietuvos. Žinoma, kitais metais bus geriau! Ačiū ir sėkmės organizatoriams.

Renginio fotoreportažas – Labietis facebook galerijoje

Žiemos alaus festivalio Līgo Ziema 2014 įspūdžiai

Author: "ramtyns" Tags: "Renginiai, alaus festivalis, Labietis, L..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Friday, 27 Dec 2013 11:17

Lipdukas_Jungle Bells_web

Sveikiname visus Tikro alaus draugijos bičiulius ir drauges su sezono šventėmis!

Pagaliau Jungle Bells Red IPA tinkamos “kondicijos” ir ims lietis iš krano nuo šiandienos vakaro (gruodžio 27 d., penktadienio) Vilniaus “Špunkoje” ir Klaipėdos “Herkuj Kante”.

Kauno Alaus Kultūra & delicatessen ÖL (Laisvės al. 61) alus liesis nuo šiandienos arba rytojaus (28 d.) vakaro – priklausomai, kada baro šeimininkai pakeis statinę. Kad nereiktų tuščiai vaikščioti, galite skambinti į barą ir pasiteirauti, ar jau pajungta: tel. (8-646) 06091.

Alaus kiekis ribotas, kiekvienam barui teko tik po 1-2 statines, tad nesnauskite. Skanaus! Ir spalvingų, ryškių artėjančių Naujųjų.

Daugiau apie Jungle Bells Red IPA ir jo Naujazelandietiškas šaknis čia: http://j.mp/1dJDHE1
A
pie jauno alaus kaprizus ir kodėl jį teko palaikyti dar savaitę rūsyje, paskaityti galite čia: http://t.co/2PaViVwMgg

Užteks laukt! Jungle Bells Red IPA “reserva” jau baruose

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, Jungle Bells, New Zealand hops"
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 24 Dec 2013 11:41

Kaip ir kiekvienais metais, per žiemos šventes lankau tėvus Žemaitijoje. Kaip ir daugelio šeimų Lietuvoje, Kūčių stalas – tradicinis, bet šiame krašte stalas turi savų patiekalų, kaip antai virti kopūstai su žirniais, cibulynė (silksriubė), ir daugelis kitų. Štai ką apie svarbiausią jų rašo “Žemaičių žemės” žurnalas 2003 m:

Kūčia – svarbiausias šventos Kūčių vakarienės valgis. Jis skirtas tiek namiškiams, tiek ir protėvių vėlėms. Gaminant kūčią šutinti ar padaiginti kviečiai (gali būti ir miežiai, rugiai), žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės sumaišomos su medumi pasaldintu vandeniu. Pagal tradiciją, kūčios turi paragauti visi, kas sėdi prie stalo, indas su kūčia siunčiamas aplinkui stalą. Papildomai prie kūčios dar valgomi obuoliai, riešutai. Apeiginis kūčios valgymas turi lemti derlingus, vaisingus ateinančius metus.

Ten pat rasite minint alų kaip vieną iš įprastų “patiekalų” ant stalo, nors šiais laikais man to nebetenka matyti – galų gale, naminio alaus retas kas iš mūsų tėvų daro, o pirktinio pramoinio alaus ant šventinio stalo gėda statyti. Teko girdėti, kad Aukštaitijoje kūčios tebešvenčiamos su alumi, ar gali kas nors iš skaitančių patvirtinti?

zemaiciu.jpg.330x330_q85Tėvų virtuvėje yra lentyna, kuroje guli tradicinių ir šiuolaikinių patiekalų knygos. Viena mano mėgstamų knygų joje – J. Uginčienės “Žemaičių valgiai” (Mintis, 1977.) Pasklaidęs ją, rasi ne vieną patiekalą su alumi – o iš įvairių šaltinių žinome, kad anksčiau naminis alus Žemaitijoje buvo verdamas kone kiekvienoje šeimoje. Nors tai ir nėra išskirtinai šventiniai patiekalai (grynai šventinius patiekalus rasite kitoje nuostabioje knygoje “Metai už stalo”), tačiau jie skirti šaltajam sezonui. Parinkau porą receptų, jei norėtumėte paįvairinti savo stalą.

Alaus sriuba su aguonų pienu

1 l naminio alaus, cukraus pagal skonį, 1/2 stiklinės aguonų, 200 g šviežios varškės, šaukštas kmynų.

Alų pakaitinti, tik neužvirinti. Į karštą alų įpilti aguonų pieno ir išmaišyti. Varškę supjaustyti kvadratėliais arba ruoželiais kaip makaronus, sudėti į alaus sriubą ir įberti kmynų. Valgyti karštą su duona. Kas mėgsta gali pagal skonį pasaldinti, o kas nemėgsta – įberti druskos.

Naminio alaus sriuba su žemaitišku sūriu

2 stiklinės alaus, 2 šaukštai grietinės, 2 nepilni šaukštai cukraus, kiaušinio trynys, 1 kiaušinis, 50 g. sūrio su kmynais, šaukštas miltų, truputis riebalų.

Alų užvirinti. Kiaušinio trynį išplakti su cukrumi bei grietine ir supilti į ataušintą alų. Sūrį supjaustyti gabaliukais, suvilgyti išplaktame kiaušinyje, apvolioti miltais, pakepiti riebaluose ir paduoti prie sriubos. Sūrį galima suvilgyti ir tešloje (1 kiaušinis, 1 šaukštas vandens, miltū). Sriuba valgoma šilta.

Daugelį šios knygos receptų rasite suvestų čia, o pačią knygą galite rasti ir įsigyti naudotų knygų svetainėje sena.lt.

 

Žiema ir Kūčios Žemaitijoje

Author: "ramtyns" Tags: "Maistas, receptai su alumi, Žemaitija"
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Thursday, 19 Dec 2013 10:03

Pirmiausia apie esmę – vakar atkeliavo naujausi Jungle Bells Red IPA mėginiai, ir juos paragavęs supratau, kad alus šventėms dar nėra pilnai pasiruošęs. Jam labai praverstų dar šiek tiek laiko pabręsti. Paskubėjau apskelbti! Ką daryti?

Nusprendžiau taip – tikrąjį alaus paleidimą nukelti, tačiau nekantriausieji galės paragauti jauno Jungle Bells kaip ir buvo skelbta, šiandien (gruodžio 19) vakare Vilniaus “Špunkoje”. Sakykime, tai netgi primena tradicines koštuves, kuomet aludaris su kaimynu/-e susėdę vaišindavosi jaunu alumi, ir merkdami akį, spręsdavo, koks tas alus bus (beje, lietuvių alaus kultūroje visada buvo priimta sakyti tik kad bus geras).

Man pačiam visada įdomu stebėti, kaip alus keičiasi iš jauno į brandų. Jaunas bus agresyvesnis, daugiau žoliško charakterio, per laiką jaučiasi, kaip visi skonio elementai pamažu gula į subalansuotą darną.

Prisipažinsiu, šiek tiek gaila – labai jau norėjau Kalėdoms su draugais dalintis savo alaus bokalą. Bet geriau bus be “bellsų”, bet subrendusio (vėliau).

Kiekvienas “čigoninis” virimas yra šiokia tokia avantiūra, eksperimentas ir rizika. Kiekvienos daryklos įranga yra kitokia, skiriasi ne tik techniniai parametrai, bet ir procesų inercija, kontrolės galimybės ir priemonių tikslumas, vandens ir medžiagų savybės ir daug kitų dalykų – naudiniams aludariams tai gerai pažįstama. Perkeliant mažose talpose išbandytą receptą į didesnes talpas, reikia atlikti daug korekcijų. Galų gale vienas svarbiausių – žmogiškas faktorius. Esame linkę būti optimistais ir rezultato sulaukti kur kas greičiau!

Konkrečiai Jungle Bells atveju, alus brendo 3,5 savaitės, tuo tarpu naudoti apyniai buvo į kartesnę pusę – o tai reiškia, kad jiems reikia ilgesnio laiko, kol jie pasiekia savo optimalų brandumą, “suapvalėja”. Tam įtakos turi ir brandinimo sąlygos – Gintaro bravore brandinome šalčiau nei įprasta eliui, o tai dar labiau sulėtina šį procesą.

Dabar turėsiu galimybę šį procesą sekti kasdien. Subrendusio alaus datos bus paskelbtos įprastais kanalais – gal net šiemet? Tikiuosi, draugai ir entuziastai atleis už ankstyvą gomurio sujaudinimą ir kantrybės išbandymą. Dar vilniečius ir klaipėdiečius galiu nudžiuginti, kad tarpušvenčio laiku jie galės paragauti naujo Dundulio Pale Ale su kitais NZ apyniais Wakatu.

Skubėti lėtai, arba Jungle Bells jaunystė ir kaprizai

Author: "ramtyns" Tags: "Eksperimentai, jaunas alus, Jungle Bells"
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 17 Dec 2013 09:27

Dėmesio, atnaujinimas: subrendusio Jungle Bells statinės jau “pakinkytos” šiuose baruose:

Vilnius: Špunka, Užupio g. – nuo 27 d. (penktadienio)
Klaipėda: Herkus Kantas – nuo 27 d. (penktadienio)
Kaunas: Alaus Kultūra & delicatessen ÖL, Laisvės al. 61 - nuo 27 arba 28 d. (bus patikslinta)

* * *

Artėjančių švenčių proga norėjosi padovanoti kažką ypatingo draugams ir bičiuliams, bei visiems tikro alaus entuziastams. Inspiruotas klajonių po įvairių šalių džiunglės – tiek tikras, žaliąsias, tiek betonines urbanistines – paruošiau nediduką siurprizą su dideliais apyniais. Jame šiek tiek Lietuvos, šiek tiek Amerikos, žiupsnelis Skandinavijos ir didelis kaušas Okeanijos.

Naujosios Zelandijos džiunglės

Naujosios Zelandijos džiunglės dengia šeštadalį šios šalies

Tai Raudonojo IPA, ir Naujosios Zelandijos apynių debiutas vietinio alaus sraute, nors pasaulyje NZ apyniai – ryški pastarųjų metų mada.

Mau rākau kovotojas

Mau rākau kovotojas

Pasirinkau naujus, retus ir išties unikalius apynius RAKAU – greičiausia pavadinimas kilęs iš “mau rākau” – tradicinio maorių kovų meno. Šių metų sezonas buvo lietingas ir nedėkingas – Rakau ir daugelio kitų NZ apynių išaugo nedidelis derlius, didžioji dalis jo rezervuota šalies vidinams poreikiams, tad teko paprakaituoti susirašinėjant su naujojo pasaulio apynių platintojais. RAKAU apyniai man pačiam atrodo viena įdomesnių NZ rūšių, kai kas juose sugeba apčiuopti tropinių vaisių, mangų ir abrikosų užuominų. Pažiūrėsime, į ką tai pavirto aluje!

Įvairių egzotiškų apynių ir kitų priedų naudojimą aluje vertinu šiek tiek kaip efektus, arba fejerverkus, kurie pykšt pokšt ir praeina, bet vistiek nevalingai priverčia užversti sprandą į dangų. Tad telieka ilgiau ne fejerverkai, o skonis ir nuotaika, kuriuos šį kartą pabandėme sukurti kartu su Gintaru iš jo nuostabaus mažučio bravoro Molėtuose. Jame pavyko išspausti maksimumą – 210 l šio alaus, kurį netrukus bus galima paragauti draugiškuose didesnių miestų baruose – ir tik iš krano (datas tikrinkite žemiau). Turbūt nereikia minėti, kad kiekis ne jūra?

Lipdukas_Jungle Bells_web

JUNGLE BELLS

Red IPA – sezoninis raudonasis IPA
NZ Rakau (2013 metų derliaus), US Cascade ir US Amarillo apyniai
Pilsner, 3 x CaraX, Melanoidin salyklai, apyniai, US elio mielės
IBU: 45 / ABV: 5.7% / EBC: 28

Vilnius: Špunka, Užupio g. – jauno alaus galima paragauti gruodžio 19 vakare, subrendusio – nuo 27 d.
Klaipėda: Herkus Kantas – nuo 27 d.
Kaunas: Alaus Kultūra & delicatessen ÖL, Laisvės al. 61 - nuo 27 arba 28 d.
Molėtuose: Gintaro baras, Inturkės g. 51 – *jau baigėsi*

Beje, netrukus baruose pasirodys ir Dundulio Pale Ale su kitais NZ apyniais – Wakatu. Su Simonu draugiškai nusprendėme ne tik iššauti tais pačiais fejerverkais, bet ir meną sukurti paprašėme bendro draugo – Artūro Rožkovo. Dizainas – Aistės Dargužaitės. Ačiū jiems ir visiems kitiems prisidėjusiems!

Pabaigai – keletas akimirkų iš alaus gamybos:

*Atnaujinta 12-27* Jungle Bells Red IPA – Naujosios Zelandijos apyniai Lietuvoje

Author: "ramtyns" Tags: "Apyniai, Eksperimentai, Jungle Bells, NZ..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Thursday, 28 Nov 2013 19:59

Tiek ŠUA, tiek KTV (Kalnapilis-Tauras-Vilkmergė) pagaliau įšoko į elių traukinį ir pasiūlė pirkėjams po keletą jo egzempliorių. Trumpa suvestinė.

Pirmieji 2010 m. ryžtą pademonstravo KTV su “Kaštonų eliu”, apie kurį rašėme, ir kuris mums pasirodė jei ne ypač išradingas, tai bent jau ne tragiškas. Nors ir “tamsusis” ir su (saikinga porcija) karameliniu salyklu. Vienas taškas už pirmumą. Kaži, ar jis dar egzistuoja?

Tuoj po to ŠUA išleido pusiau kvietinį “Memel brau” elį su identiteto problemomis - skirtas tik klaipėdiečiams, bet ne tik; gintarinės spalvos, bet skirtingų pardavėjų vadintas ir “ruduoju” ir “tamsiu”; paprastai toks gazuotas, kad jį net palaikėme lageriu. Jo kokybė keitėsi su kiekvienu buteliu ar bokalų kurį teko ragauti, ir atrodė, kad žvaigždutė užges net nesužibėjusi, tačiau mano nuomonę ne taip senai pakeitė šio alaus paragavimas ŠUA firminėje GAP parduotuvėje Klaipėdoje. Šalia bravoro, jis buvo šviežias ir nuostabus – salyklingas, velvetinės tekstūros, subtilus ir nepergazuotas. Tai buvo pirmas kartas, kai patikėjau, kad ir Lietuvoje pramoninis bravoras gali pagaminti alaus vardo vertą alų. Pliusas dar ir už tai, kad be karamelės.

KaunoKalnapilio-Tauro grupė nupirko Vilkmergę ir papuošė ją kaip tikrą “crafty” panelę – netikromis kvortomis matuojami prašmatnūs buteliai, prabangios etiketės su apynių pavadinimais. Apinys pasirodė ne toks prašmatnus, Magnum – viena pigiausių ir skoniškai blankesnių rūšių, kurią iki nusistekenimo naudojo be išimties visi mažieji bravorai. “Išradingai” pavadintas Šviesusis mažai ką sužavėjo. “Tamsųjį” verta paminėti tik kaip tipiško primityvizmo pavyzdį – neturint fantazijos, alus Lietuvoje paprastai tamsinamas karameliniu salyklu. Šįkart – iki tokio šleikštaus saldumo, kad nesenai antrąsyk pabandęs, įveikiau tik porą gurkšnių, ir tai mano paskutinis kartas ever. Minus pusė balo už šį perdozavimą.

Beje, ne vienas mažesnis bravoras irgi kenčia nuo šitos karamelinės ligos. Pora gudresnių kaip panacėją aluje emė naudoti ruginį giros ekstraktą, iš esmės siūlydami vartotojui mišą.

Jei pamanysite, kad visai nusivyliau Vilkmergės produkcija – taip nebuvo. Su “Kvietiniu” jiems pavyko skoningai užkabinti tą vokiškai-belgišką kvietinių stygą. Prieskoniniai, vaisiniai aromatai, geras skonio balansas. Pusė balo už nedėkingo stiliaus kultivavimą.

Netikėtą proveržį KTV padarė su “Proginiu”. Sumažinus karamelės kiekį ir pažaidus apyniais (sezono mada Citra ir nesenstanti klasika Styrian Goldings), pavyko sukurti alų, kuris nors ir išlaikė saldumo, tačiau apyniais buvo išmuštas pakankamas saldumo-kartumo balansas, beveik priartinęs  prie ESB stiliaus. Tokio ryškaus aromato iki tol nesugebėjo išspausti nė viena Lietuvos didesnė darykla! Stiprus balas už  vasaros hitą.

Kitas iš pradžių įdomiai suskambėjęs projektas – “Jauno derliaus” alus, virtas su Lietuvoje augintais apyniais, supirktais iš pavienių žmonių. Nepainioti šio alaus su “derliaus” (harvest ale) stiliumi, kuomet alus daromas su žaliais, ne seniau nei prieš 8 valandas nurinktais apyniais. Pernai ragaut neteko, užtat šiemet atradau “Bambalynėje”. Deja, mano dideli lūkesčiai nepasiteisino. Iš skonio jaučiasi, kad bazė paimta ta pati, kaip ir “Proginio”, o štai tų apynių matyt nepavyko daug surinkti, tad rezultate vėl kyšo karamelinis kipšas.

Tuo tarpu ŠUA parengė atsakomuosius žingsnius. “Škotišką elį” ragavau provincijos miestelio baro terasoje, įmontuotoje virš upelio. Galbūt karšta vasara ar ypatinga aplinka paveikė, tačiau šis alus tada visai pataisė nuotaiką, ir pasirodė netgi šiek tiek panašus į kai kuriuos Škotiškus elius, kuriuos teko ragauti. Škotai savo tradiciniuose eliuose mat panašiai, kaip ir lietuviai, mėgsta šiek tiek saldesnę, salyklingesnę balanso pusę. Deja, persotintas angliarūgšte, elis taip pat labai panėšėjo į liesesnį ŠUA “Baltijos” variantą. Pusė balo.

Foto: Facebook

Foto: Facebook

Ir pagaliau, paskutinysis – “Keltų alus.” Gigantiška apynio spurga plakatuose kvietė paragauti “angliško kartumo” English Pale Ale. Net keturios rūšys apynių! Ankstesniame poste paskubėjau pasidžiaugt, kad tai elio įsitvirtinimas mainstream rinkoje, ir nekantravau paragaut. Ar tai bomba? Big hop(e)?

Ne, tai big flop,  kaip anglai pasakytų. Išvertus į švelnią lietuvių kalbą – subliuškęs burbulas. Aromatas – “Diušes”, o skonyje be baisios angliarūgštės atakos, galima apčiuopti tik lagerinius salyklus, o įtempus vaizduotę – iš toli toli ėjusius, bet taip ir neatėjusius ketverius apynius. Kitaip tariant, net ir apynių skaičius ar pavadinimai negelbėja, jei jie tinkamai nepanaudojami. Tiesą sakant, šis alus pernelyg akivaizdžiai primena nubodžiuosius ŠUA “chodoviakinius” lagerius. Išimties tvarka minus pusė balo už beviltišką kompromisą ir pale ale stiliaus kompromitaciją.

Trumpas apibendrinimas – didieji bravorai klupdami, bet pamažu pratinasi plėsti asortimentą. Tai gali suteikti vartotojui šiokios tokios įvairovės, o kartais ir kokiam bravoro alaus technologui galimybę pasireikšti už siaurai apibrėžtų korporatyvinių apribojimų ribų. Galbūt pagaliau ir D. Armonienei bus leista pažaisti su nauja mini bravoro įranga, kurią nesenai įsigijo ŠUA? Tikėkimės, kad bent jau karamelės ir angliarūgštės juose bus kuo mažiau. Artimiausias relyzas – ŠUA “Dvidešimt statinių” – stautas, palaikytas viskio statinėse.

Rezultatas – 2:1, KTV naudai.

Pramoninių bravorų eliai: spindesys ir skurdas

Author: "ramtyns" Tags: "Eliai, Lietuviškas, crafty, Kalnapilis,..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 05 Nov 2013 15:29

1382304_425266567579159_1520545525_n

Kiek laiko trunka paruošti straipsnį apie lietuvos alaus sceną, kad ji atsidurtų Norwegian Air skrydžių žurnaluose? 4 mėnesiai – prieš tiek laiko užmezgėme kontaktą su žurnalo redaktoriumi ir dviem britais – Wired fotografu Alastair Wiper ir jo broliu žurnalistu bei aludariu Michael Wiper (jam priklauso gan šviežias bravoras Wiper & True). Keletas elektroninių laiškų ir planavimo, ir štai su TAD kolega Sauliumi ir svečiais  leidžiamės į dar vieną turą per Lietuvos šiaurę.

Trys dienos su puikia kompanija buvo pilnos juoko, nuotykių, netikėtų pasiūlymų (Michael gavo pasiūlymą rinktis žmoną iš laidos “Surask aludariui žmoną”) ir pavojų (seno aludario paleistos bitės užpuolė du svečius), o spalį pasirodė leidinys. Alastair negalėjo nuslėpti entuziazmo:

The best job I ever had – traveling around Lithuania drinking beautiful beer and meeting crazy countryside brewers with my brother and sister, and getting paid for it.

Tiems kurie nespėjote perskaityti skrisdami su Norwegian ar per mūsų nuorodas socialiniuose tinkluose, nuorodos žemiau. Puikios nuotraukos ir smagus tekstas, tad gero skaitymo:

lithuanian-beer-c-alastair-philip-wiper-17

- – -

N by Norwegian, an airline inflight magazine, has published an article by photographer Alastair Wiper and journalist-brewer Michael Wiper about Lithuanian countryside brewing tradition. We helped them organize the trip and have been touring together around the North country for four days full of fun and beer. The result can be read in magazine format on ink-live, as a separate web page by N, but we recommend the full fledged page on Alastair’s blog with a big gallery of great photos.

N by Norwegian: A Short History of Beer in Lithuanian

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, beer touring, Lithuanian farmhou..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 29 Oct 2013 08:42

Šiūmetinis ruduo man buvo kelionių metas, pasitikrinau alaus naujienas Belgijoje, pagaliau išsamiau patyrinėjau Vokietijos alaus rojų šiaurės Bavarijoje – Frankoniją, galop nirtelėjau į vyndarystės amato pasaulį Prancūzijoje. Apie Frankoniją brūkštelsiu atskirai, o dabar laikas trumpai naujienų apžvalgai.

- – -

Nuo prieštaraujančių ES teisei alaus stiprumo ir taros apribojimų pradžios alaus rinka krito 8.5%, cituoja aludarius Delfi. Žinutėje “Alaus namų” atstovas tai nurodo kaip naujų alaus rūšių atsiradimo priežastį, nors aš tuo netikiu – tikro alaus judėjimas vystosi daugmaž nepriklausomai nuo panašių apribojimų, iš esmės lemtas panašių pasaulinių procesų, taip pat alaus entuziastų įsiliejimo į alaus gamybos ir populiarinimo procesus.

- – -

2103 Viržinis. Foto: Dundulis

2103 Viržinis. Foto: Dundulis

Kalbant apie naują alų, barus pasiekė antra bendro Dundulio ir TAD sezoninio alaus”Viržinis” serija – nors šiemet alaus buvo pagaminta dvigubai daugiau (per porą tonų), netikėto populiarumo dėka statinės buvo ištuštintos per porą savaičių, ir šio teksto rašymo metu alų galima rasti tik buteliuose. Šiemetinio alaus receptas ir procesas buvo kiek pakeisti – alui daugiau kūno ir daugiau viržių, kuriuos šiemet bendroje talkoje rinko etatiniai bravoro darbuotojai. Gytis pirmasis parašė šių metų apžvalgą.

Foto: Kalnapilis-Tauras-Vilkmergė

Foto: Kalnapilis-Tauras-Vilkmergė

Didieji bravorai taip pat šį tą iškepė. KT-Vilkmergė pristatė antrą “Jauno derliaus” alaus seriją, virtą su šiųmetiniais apyniais, šiemet kiek stipresnę versiją (6%). Kaip ir pernai, apynius supirko iš pavienių entuziastų (ūkininkais juos sunku vadinti) ir Kauno botanikos sodo. Botanikos sodo mokslinis bendradarbis K. Obelevičius sako, kad labai išaugo susidomėjimas kultūrinių apynių auginimu, tad ateityje galime sulaukti ir daugiau įdomių eksperimentų. Beje, gal kas žinot, kur galima įsigyt šio alaus?

Paskui KTV į apynių vagoną šoka ir ŠUA, išleidę savo English Pale Ale versiją “Keltų” net su keturiomis apynių rūšimis – Galena, Ahtanum, Cluster ir Chinook. Trys iš jų yra amerikietiški, tad neaišku kodėl ŠUA marketingistai nepasinaudojo proga pavadinti alaus dabar kur kas madingesniu American Pale Ale. Alaus galima rasti IKI supermarketuose, pačiam ragauti neteko, ragavusių atsiliepimai labai skirtingi. Nuobodi pakuotė matyt signalizuoja, jog po TAD, Dundulio, Kalnapilio, Gubernijos, ir kitų bravorų flirtavimo, pale ale galutinai įsitvirtina kaip vienas iš mainstryminių alų rūšių, kas yra labai gerai ir senai turėjo nutikti.

Tuo tarpu Alyno parduotuvėse-baruose netrukus turėtų atsirasti kažkurio Kauno mikrobravoro alaus “Ąžuolinio” (tiesa, tokiu pavadinimu jau buvo išleistas Aukštaitijos bravorų eksperimentinis alus).

- – -

Importinio alaus naujienos: Beer Barrel’yje pastebėjau porą nematytų vokiškų bock’ų (Vokietijoje kaip tik bock sezonas), Fullers taip pat pasipildė gausiai apyniuotas APA “Wild River” ir limited edition “Imperial Stout”, išvirtas pagal istorinį receptą, tačiau atšviežintas – vėlgi amerikietiškais – Centennial apyniais.

Foto: King & Mouse

Foto: King & Mouse

Servalis (distributorius) atvežė mums dar nepažįstamo, tačiau gan didelio (vien jiems priklausančių barų yra er 350) šiaurės Anglijos bravoro Thwaites Brewery crafty mikrobravoro, be užuolankų ir pavadinto Crafty Dan,  alaus. Pirmoji juo pradėjo prekiauti Vilniaus viskinė King & Mouse. Anądien ten ir paragavau “13 Guns”, “Tripple C” ir “Big Ben” – pirmi du – skalsios APA/AIPA variacijos, o Big Ben – britiškesnis, ryškus brown ale. Visi trys verti dėmesio, nors man labiausiai patiko aromatingas Tripple C (trigubas C – žymintis garsiąją amerikietiškų apynių trijulę – viso šito lingo naudojimas taip pat rodo, kad chebra nors ir crafty, tačiau supranta ką kalba ir ką daro). Šią savaitę K&M bus galima rasti ir naujo, labiau apyniuoto Newcastle Brown Ale.

Teko girdėti, kad bene tas pats Servalis ar Eugesta pasirašė sutartį ir dėl Brew Dog distribucijos Lietuvoje.

- – -

Būsimo Šnekučio Trečiojo interjeras. Foto: Šnekutis.

Būsimo Šnekučio Trečiojo interjeras. Foto: Šnekutis.

Valentas “Šnekutis” jau įrenginėja trečią savo pubą, kuris kol kas vadinsis Šnekutis III. Vieta jam pasirinkta pačiame miesto centre, nors ir nuošalesnėje gatvėje –  Šv. Mikalojaus 15. Pasak Valento, tai nuoseklus žingsnis, planuojant jau šį rudenį uždaryti pirmąjį “Šnekutį” Užupyje, o dar po metų matyt ir Šv. Stepono g. Tad nepraleiskit paskutinės progos apsilakyti emblematiniame pube Užupyje, kuris kadaise buvo įrengtas buvusiame viešajame tualete tire.

Scenos apžvalga, interneto purslai – 2013-10-29

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, Fuller's, Jauno derliaus, Keltų..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Wednesday, 04 Sep 2013 08:26

0_1

ŠUA supilstė alų į viskio statines. Ką tai reiškia? Bičiulis iš alkoholinių gėrimų prekybos sektoriaus padėjo dekonstruoti.

Niekam turbūt nebereikia aiškinti, kad craft alaus sektorius pasaulyje ūžia ir keičia “stavkes”. Dideli koncernai mato poslinkius, reaguoja, perka mažas daryklas, leidžia “crafty” alų (nors štai Heinekenas viešai pripažino, kad su craft reiškiniu konkuruoti negali). Lietuvoje tie pokyčiai nelabai žymūs, bet ir čia kažkas vyksta.

Taigi, Kalnapilis įsigijo Vilkmergę, padarė mažesnius butelius, išvirė keletą rūšių alaus, kuris skoniu perdaug nenutoltų nuo populiarių standartų (nors du jų buvo gana įdomūs – naujo apynių derliaus ir Proginis) ir taip įšoko į “boutique” rinką. Sėkmė? Iš dalies taip – jie pirmieji, ir nepalyginsi su  ŠUA varganu “Škotiško” elio pritūpimu, kuriuo niekas nepatikėjo. Tačiau toks ėjimas kaip Kalnapilio, išties nepigu ir reikalauja didelių pradinių ir ilgalaikių investicijų.

ŠUA antroje vietoje, o tai neambicinga, o ir akcininkai turėtų spausti. Reikia daryti žingsnį, bet Kalnapilio variantas brangu. Pasižvalgius po tendencijas, nesunku identifikuoti dabartines madas – hibridai, belgiški stiliai, statinės. Hibridas per rizikinga ir neturi tokio skambesio, belgiška tema užpildyta importuojamu Grimbergen. Statinės pats tas. Juo labiau, kad ŠUA koncernas turi stiprius ryšius su kitais gamintojais ir distributoriais. Per juos jau anksčiau Džiuljetą siuntė į Shepherd Neame bravorą, jame pravirė Baltijos elio variantą.

Toliau “Džiuljetos bloge” ilga istorija, kaip ten statinių negavo, paskui gavo. Greičiausia taip ir buvo, su statine gi skolinama ir reputacija, o ir šiaip statinės rinkoje populiaru. Bet ryšių pagalba škotiško Bunnahabhain 18YO statinės gaunamos ir į jas pilamas stautas – visiškai logiškas sprendimas, nes ryškūs viskio suteikiami tonai gerai dera su tamsiais stauto skoniais. Nors dažniausiai alui naudojamos burbono statinės, solidaus viskio brand’o statinės turi papildomą marketinginę galią.

Dabar prieš šventes 5 tonos šio alaus pasipils į rinką ir neabejotinai su tipiška ŠUA pompastika bus sukelta daug triukšmo. Sprendimas geras, ir beveik be pralaimėjimo – sugadinti alų viskio gerai dezinfekuotose statinėse yra beveik neįmanoma, o svarbiausia – sprendimas pigus, ir tokiu būdu efektingai nušluosto dabar jau Kalnapiliui-Vilkmergei nosį.

Onžoulinis, 2008 vintage

Žaidimai su statinėmis apskritai įdomūs, prisipažinsiu, kad ir pats turiu pasidėjęs vieną statinę eksperimentam alui, o vienas pirmųjų mano ragautų, ir visiškai pribloškęs nežemiškais skoniais, buvo žemaičių namudinių aludarių Tuomsono ir Ruobuto naminio konjako statinėje 2008-2009-aisiais subrandintas “Onžoulinis alius”. Ne vienas namudinis aludaris turi priglaudęs ir kokią senovinę alaus bačką iš Aukštaitijos, tačiau dėl jų senumo ryškesnių ąžuolo skonių alus praktiškai negauna, nors prisiekę tradicijų gerbėjai galbūt su manimi ir pasiginčytų. Su statinėmis galima žaisti trejopai:

  1. brandinti naujose statinėse, suteikiant alui taninų ir koreguojant alaus struktūrą;
  2. brandinti naudotose statinėse.  Čia labiau tinka stipresnių gėrimų, ryškesnių skonių statinės. Pirmais mėnesiais, alus tiesiog perima prieš tai statinėje brandinto gėrimo skonius (kaip ŠUA atveju), tačiau brandinant mėnesiais ar metais, alus bręsta ir gali išvystyti fenomenalų kompleksiškumą;
  3. ir pagaliau aukštasis pilotažas – spontaninės fermentacijos alūs, rūgštieji alūs, kai statinė naudojama kaip speciali terpė plisti ir misti įvairiems mikroorganizmams, perkeliantiems alų į absoliučiai kitą dimensiją. Tai sunkiai nuspėjamas, išties daug pavojų slepiantis procesas (pamenu, Norebro head breweris dalijosi, kad niekad iki galo nežino, koks alus gausis iš vis kitos statinės.) Būtent tokiu būdu daromi kai kurie tikrieji belgiški lambic ir gueuze. Čia labiau tinka naujos arba silpnesnių gėrimų (pvz, vyno) statinės, kur mikroorganizmų aktyvumo nestabdo į medį įsigėręs stiprus alkoholis.

Įdomūs ir rinkos žaidimai, ateityje pamatysime industrinius bravorus semiant ir daugiau idėjų iš crtaft sektoriaus. Žinoma, tai daroma ne iš kokio staiga atsiradusio kūrybingumo, o spaudžiant rinkos salygoms ir konkurencijai. Užsienyje įnirtingai ginčijamasi, ar tai geras, ar blogas ženklas pačiam craft sektoriui. Tačiau šiandien tai jau realijos. Kaip visada, tikėkimės, kad jos paskatins įvairiau žaisti tiek didesnius, tiek mažesnius bravorėlius.

Kalnapilio ir Švyturio atėjimas į “boutique” alaus rinką

Author: "ramtyns" Tags: "Eksperimentai, imperial stout, statinės..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Monday, 02 Sep 2013 18:02
Beerhunter_poster_B&W_web

Naujojo dokumentinio filmo plakatas

Prieš 7 metus, rugpjūčio 30 d. anapilin iškeliavo Michael Jackson, mėgstamas ir įtakingas alaus ir viskio žurnalistas. Keliame bokalus šio alaus medžiotojo prisiminimui.

“Jo knygos apie šiuos taurius gėrimus išleistas milijoniniais tiražais, o jo 1993-ųjų TV laidų serija “Beer Hunter” įkvėpė begales aludarių ir entuziastų, bei nutiese kėlią šiandieninei tikro alaus revoliucijai”.

Gera proga parsisiurbti senų “Beer Hunter” laidų archyvą. Tuo tarpu JAV ką tik baigtas dokumentinis filmas tuo pačiu pavadinimu jau rodomas kino teatruose. Galite įsigyti DVD, arba savo bare suorganizuoti peržiūrą, įsigiję lifetime demonstravimo teises vos už  $150. Visas pelnas skiriamas Parkinsono ligos tyrimams.

***

Mūsų bičiulis iš Norvegijos Lars Garshol po apsilankymo Lietuvoje pradėjo publikuoti naujus savo įspūdžius nuosavame bloge, kuris atliko svarbų postūmį lietuviško alaus scenos sugrąžinimo į pasaulio žemėlapius istorijoje – būtent jo komentaruose atsitiko ir pirmasis kontaktas su Martin Thibault, kuris baigėsi straipsniu Beer Connoisseur. Per jį mus susirado ir Norwegian Air žurnalo redakcija, šio bendradarbiavimo rezultatus išvysime netrukus išeisiančio rudens numerio puslapiuose. O kol kas – paskutiniai Lars’o postai:

***

Festivalio pramogos nesiliovė stebinti net išrankiausius. Foto: A. Pilipauskas

Festivalio pramogos nesiliovė stebinti net išrankiausius. Foto: A. Pilipauskas

Nesenai baigėsi Pakruojo alaus, muzikos ir amatų festivalis, skirtingais skaičiavimais, surinkęs iki kelių tūkstančių lankytojų. Pačiam neteko ten apsilankyti, tačiau daugumą girdėtų atsiliepimų galima apibendrinti fraze “buvo geriau nei tikėtasi”. Matyt lūkesčiai buvo gan prasti, štai Pakruojo policijos bosas dar po pirmojo idėjos pristatymo griebėsi už galvos ir puolė per spaudą vanoti renginį, perspėdamas, kad alus liesis plačiai ir pavers miestelį kone lavonų ir girtų zombių lauku. Alaus buvo daug, nieko baisaus neįvyko, incidentas gal vienas. Renginyje įvykusiame alaus konkurse tris pergales iš keturių susišlavė “Širvėnos+Panevėžio alaus=Dundulio” kolektyvo eksperimentiniai alūs, kas yra panašiai, lyg tradicinio folkloro dainininkų tarpe nugalėtų Rebelheart:) Be abejo, sveikiname draugus ir kolegas! Na o renginio organizatoriams kitais metams linkime sėkmės, įvairovės, naujos kokybės ir profesionalumo.

Foto: A. Pilipauskas

Kaip visada, ekscentriškiausi Jovariečiai. Foto: A. Pilipauskas

***

Susidūręs su eiliniu kokio Lietuvos internetinio trolio parypavimu apie “alaus mitus,” esą sklandančius mūsų padangėje, pagalvoju, kad galiu tik užjausti juos, besimurkdančius tokiose draugijose, kur pokalbis toliau “miltelių” neveda. Žiū vienas kitas nusprendžia dar ir pašlavinėti tuos “alaus miltus”, prisijungdami į kokios didesnės daryklos sudiriguotų vizitų choriuką, turintį prasklaidyti įvaizdžio debesis, ir taip nejučia patys įsitraukiantys į naują mitokūrą. Prie šių riestabačių kariūnų prisijungė ir grupės Fojė narys A. Lukošius, savo pamfletuke “Alaus mitų laidotuvėse” paskelbęs, kad “fabrike chemijos nerado”. Beje, užsieniuose irgi trendino panašios temos, bet gerokai kritiškesnį požiūrį atspindintis tekstas: What’s In YOUR Beer? Or, The Dangers of Dumbassery.

***

Apie naujus bravorus: Vilniaus restoranas Torres nusprendė nebevadinti Biržų alaus “savo” ir naujame savo restorane Pavilnių kotedžų rajonuose (Gūrių 910) patys įsirengė mikrobravorą, kur pradėjo virti tris savo alus (žinoma, tuos pačius tris). Anksti ryte pravažiuojant dviračiu užmačiau, kad restoranas nuostabioje vietoje, su vaizdu į Pavilnio parko slėnį, tad netrukus ten tikrai apsilankysiu.

Pro mūsų akis prasprūdo ir jau nuo šių metų balandžio Karpynės sodyboje veikti pradėjusi veikti Karpynės alaus darykla, gaminanti dvi rūšis – šviesų ir tamsų “Draugų” alus.

Jau anksičau sklandė gandai, bet štai ir VL patvirtino, kad netrukus savo produkciją paleis ir naujas bravoras buvusio Maišiagalos dvaro teritorijoje.

***

Mikkeller GAP'e. Foto: GAP

Mikkeller GAP’e. Foto: GAP

Alaus parduotuvių lentynas pastaruoju metu papildė viena kita vietinė naujiena – Dundulio saison eksperimentas “Kvietkis” (deja, kol kas ragavau tik vieną pirmųjų bokalų, kuris dėl didesnio nei reikia mielių kiekio nebuvo tinkamas vertinti, pabandysiu vėliau). Kitas – festivalio tuo pat pavadinimu firminis alus “Mėnuo Juodaragis kadaginis” – šiemet įgavo techniškai tvarkingesnę, labiau schwarzbier ir elio hibrido formą, ir buvo mielai geriamas festivalio metu, o šiandien jį rasite ir keliuose geruose pubuose. Dar daugiau naujienų, o gal pseudonaujienų (t.y. seno alaus naujais pavadinimais) užtiko Pingvi – išsamiau apie tai jų ilgame poste.

Vienas rimtesnių užsienietiško alaus pareiškimų atėjo iš “Gero alaus parduotuvės”, kurie atvežė krūvelę įvairios Mikkeller produkcijos, iki šiol arčiausiai mūsų reprezentuotų tik Rygos AleHouse ir Alus Salons parduotuvėse. Kauno “Alaus kultūra & delicatessen ÖL” papildė repertuarą iki šiol nematytais skandinaviškai Ij IPA (7%), Svaneke IPA (6.5%), Syndikatet Extra IPA (7.5%) ir Syndikatet Bock (7.2%). Jei kam įdomu crafty, galbūt ten rasite ir seniau užvežti Carlsberg Jacobsen Weissbier.

Smagu, kad rudenį netrūksime ko paskanauti.

Scenos apžvalga, interneto purslai – 2013-09-02

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, alaus festivalis, Karpynė, Mai..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 20 Aug 2013 11:13
Lovely bunch of fellas. Foto: Karolis Jonuška

Lovely bunch of fellas. Don Russel – viduryje. Foto: Karolis Jonuška

Pastaruoju metu išties jaučiamas pastiprėjęs susidomėjimas lietuviško tradicinio alaus scena pasaulyje. Nėra savaitės, kad neparašytų koks žurnalistas, aludaris ar entuziastas, klausdamas patarimų ar informacijos. O kadangi vasara – kelionių metas, tai daugelis jų netrukus jau žiūrėk, ir patys čia.

Tad kvietimas į susitikimą su dar vienu amerikiečiu alaus autoriumi Joe Sixpack (tikras vardas Don Russel) nė kiek nenustebino, išskyrus gal tai, kad susitikimas buvo organizuojamas ir vyko JAV ambasadoje. Žinoma, tai susiję su pono D. Russel’o ryšiais ir misija – kaip pats pasakojo šis ilgametis Filadelfijos žurnalistas ir alaus autorius, į Lietuvą atvyko Filadelfijos amatų rūmų siuntimu. Mat ten vyksta menų ir amatų paroda, kuroje dalyvauja ir tuzinas lietuvių atstovų, tad rūmai susirūpino – kaip čia dabar tokioje alaus valstijoje paroda su lietuvių menais, bet be lietuviško alaus reprezentavimo.

Pagal gyventojų skaičių, Filadelfija yra penktas didžiausias miestas JAV (1.5 mln), o Pensilvanijos valstija – šešta didžiausia valstija JAV (beveik 13 mln). Tad nenuostabu, kad Filadelfija yra viena didžiausių ir aktyviausių JAV craft alaus scenų (apie tai pvz. galima paskaityti čia), o jos pagrindinis renginys – Philly Beer Week, kurios vykdančiuoju vadovu dirba tas pats D. Russel, yra didžiausias tokio tipo renginys JAV ir sutraukia kelias dešimtis tūkstančių lankytojų. Kontekstui pajusti dar vienas atsitiktinis skaičius – 4000. Pasak svečio – tiek registruotų craft alaus pavadinimų, gaminamų Pensilvanijoje.

Bet grįžkime prie susitikimo. Jame buvo malonu pamatyti apie dešimtį apie alų ir maistą rašančių veidų: Gytį ir Regį iš alusalus.lt, Modestą iš mgkolekcija.wordpress.com, Tomą ir Paulių iš beergeek.lt, Gediminą iš petrashka.lt, Dianą iš madamos.lt, Eglę iš Maisto ir Vyno žurnalo bei zaidimuaikstele.lt - tik vėliau supratau kad tai ji yra šaunioji knygos “Užkandžiai prie alaus” bendraautorė, ir dar vieną mistinį vyruką, kurio nepavyko identifikuoti:) Beje, dieną prieš tai D. Russel organizavo alaus ir maisto derinimo vakarą kažkokiai slaptai gastronominio “elito” grupei – buvo kiek graudžiai juokinga išgirsti, kad daugeliui jų alaus ir maisto derinimas buvo niekada anksčiau nepatirtas, ekstatiškai sukrečiantis patyrimas.

Svečias pradėjo susitikimą trumpu JAV alaus istorijos atpasakojimu, o vėliau buvo pereita prie dabartinės scenos aptarimo, po kurios sekė gan įdomi diskusija. Pokalbis buvo žaismingas ir buvo smagu regėti profesionalą žurnalistikos vilką savo rogėse. Būtent kaip žurnalistas jis pradėjo savo karjerą, vėliau atsidėjęs išskirtinai rašymui apie alų ir maistą, ir šiandienai apie save susikūręs neblogai atpažįstamą “prekinį ženklą” (tą patį Joe Sixpack).Kadangi vien iš rašymo į žiniasklaidą išgyventi nepavyktų, tad leidžia knygas (viso išleidęs trejetą lokalesnės svarbos knygų), organizuoja renginius ir degustacijas, tačiau mano paklaustas, ar konsultuoja komercines įstaigas, atsakė neigiamai.

Viso susitikimo turinio atpasakoti nėra būtinybės, tačiau pasižymėjau keletą punktų ant popieriaus skiautės. Iš kalbos išėjo, kad JAV alaus scenos renesansas kilo jaunos auditorijos su naujais vartojimo įpročiais poreikiu, tad “iš vidaus”, pagal klasikinį paklausos-pasiūlos scenarijų. Įdomu palyginti su Lietuva, kurioje sakyčiau, kad craft atgimimas kyla iš dalies dėl išorinių veiksnių, o pagrindiniai agentai – nedidelis alaus entuziastų ir aludarių ratas, keičiantis alaus įvaizdį ir formuojantis naujus įpročius.

Nebuvo pamirštas ir gan svarbus JAV istorijoje prohibicijos laikotarpis – man buvo įdomu sužinoti, kad jos priežastimi tapo ne girtuoklystė kaip tokia, o barų priklausomubė bravorams, ir to pasekoje išsivystęs besaikio alkoholio stūmimo bei masinio girdymo kultūra, ir su tuo susijusios socialinės pasekmės. Beje, pati prohibicija nebuvo tiek pragaištinga aludariams, kiek post-prohibicija, kurios metu bravorų kiekis dramatiškai sumažėjo (dėl konsolidacijos ir kt. veiksnių.) Vėlgi galima lyginti su mūsų situacija, kur didiesiems bravorams faktiškai kišenėse sėdi atseit privatūs barai, savo egzistenciją palaikantys masinės reklamos lašeline ir pusiau legalių “marketinginių” injekcijomis.

Kalbant apie alaus įvaizdį spaudoje, pasak Don, JAV jis seka vyno pėdsakais. Tai ir keletą kartų svečio paminėtas principas – tuo pačiu ir patarimas rašantiesiems - “treating beer as food” (apie alų mąstyti kaip apie maistą – tai yra, skoniai, derinimas, sudėtis, gamintojai ir šaltiniai), tačiau neišvengiamai už viso to turi stovėti tikra meistrystė. Kitas, daugiau praktinis, patarimas – “get one really good line in your column“.

Neliko nepaminėta ir “crafty” tendencija, kuomet didieji koncernai ima veržtis į tikro alaus sceną, prisidengdami mažų bravorų kaukėmis. Hipster beer buvo paminėtas daugiau Niujorko kontekste, kuriame mados ypač greit ateina ir išeina. Viena vertus, tai lemia išties greitą scenos vystymąsi, kita vertus, tai reiškia ir greitą jos nuvytimą, išsisėmimą. Kaip tik pro akis prabėgo straipsnis apie JAV craft alaus scenos persisotinimą (ten šiuo metu jau registruojamas trečias tūkstantis bravorų).

Su kitomis paliestomis temomis ir ypač įdomia istorija apie tai, kaip Don Russel ant kelių parklupdė įtakingą, bet korumpuotą populiaraus beisbolo stadiono operatorių, galite pasiskaityti Gyčio poste.

Sėdėdamas renginyje ir po to, šnekučiuodamasis su dalyviais, pirmiausia supratau, kad trūksta tokio tipo – ir ne vien tokio tipo, bet apskritai – susitikimų. Taip, namudiniai aludariai ir entuziastai paverdame savo sultyse, tačiau turėtume daugiau įtraukti ir įprastinę mediją, įtakoti ją, padėti jiems susiorientuoti turtingame alaus skonių pasaulyje.

Klausimų-atsakymų valandėlėje ir diskusijose atsiskleidė kitas labai įdomus momentas, charakterizuojantis mūsų pačių požiūrį į tai, kas yra craft, tradiciškumas ir išskirtinumas. Bet apie tai pasiliksiu erdvės kitam postui.

Keletas nuorodų:

Joe Sixpack (Don Russel): galvokime apie alų kaip apie maistą

Author: "ramtyns" Tags: "JAV, Renginiai, Don Russel, Joe Sixpack,..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Tuesday, 30 Jul 2013 07:55

Tęsiame sutrumpinto I. Šimkutės straipsnio iš V. Safronovo išleistos knygos “Klaipėda Europos istorijos kontekstuose” publikaciją. Pirmają dalį rasite čia.

Svaigiųjų gėrimų rinka Klaipėdoje XVII – XVIII amžiais

Griežti reikalavimai buvo taikomi ne tik svaigiųjų gėrimų tiekėjams, bet ir jų vartotojams. Pagal XVII a. antrojoje pusėje Klaipėdoje įsigaliojusius nuostatus, buvo draudžiama „sekmadieniais ir švenčių dienomis, prieš ir po vidurdienio, kol vyksta pamaldos, o per tris didžiausias šventes – ištisą dieną, pilstyti vyną, midų, alų bei degtinę arba sėdėti svečiuose“(43). Klaipėdos apylinkėse gyvenusiems lietuviams grėsė baudos už daugiau nei dviejų statinių alaus ištuštinimą per sužadėtuves ar vestuves, kurių nebuvo leidžiama švęsti ilgiau nei vieną dieną. Reglamentuotos buvo ir laidotuvių apeigos, kurios turėjo būti tuoj pat nutraukiamos, jei „prie mirusiųjų, kol jie nepalaidoti, didelis bruzdesys, prašmatnumas, rijimas ir girtuokliavimas vyksta“. Krikštynų ir laidotuvių alui išgerti buvo skiriama tik pusė dienos(44). Sunku pasakyti, ar šiais nurodymais buvo siekiama spręsti miestiečių girtuokliavimo problemas, ar priversti juos būti taupesnius.

O išlaidauti nuo XVII a. antrosios pusės, tikrai buvo dėl ko. Klaipėda, ilgą laiką buvusi Karaliaučiaus šešėlyje, 1657 m. gavo privilegiją, kuri užtikrino Klaipėdos pirkliams visišką jūrų prekybos laisvę (45). Nors ši privilegija reiškė tam tikrus pokyčius ir svaigiųjų gėrimų rinkoje, tačiau Klaipėdos miestiečiams, lyginant su Karaliaučiaus, gerti importinius gėrimus vis dar buvo didelė prabaga, akcizo mokesčiai skyrėsi nuo Karaliaučiaus beveik dvigubai (46).

Iš 1664–1722 m. Klaipėdos muitų knygų(47) aiškėja, kad per visą šį laikotarpį gėrimais pakrauti laivai į Klaipėdą buvo atplaukę iš įvairių Baltijos jūros regiono uostų, Nyderlandų, Prancūzijos, Hamburgo, Brėmeno, Sent Aivso uostų (pav. žemiau). Šie gėrimai, kaip ir tabakas, buvo dominavusi Klaipėdoje kolonijinė prekė, skirta labiau prabangai nei kasdieniam vartojimui(48). Iš visų atvežamų svaigiųjų gėrimų rūšių populiariausias buvo vynas. Importuotų prekių struktūroje jis apskritai užėmė trečią vietą Klaipėdoje po druskos ir tabako(49). Klaipėdos muitų knygose yra paminėta 15 skirtingų vyno rūšių, kurios skyrėsi pagal gamybos vietą, spalvą, vynuogių rūšį ir kitus požymius.

Uostai, iš kurių į Klaipėdą buvo impor- tuojami svaigieji gėrimai, remiantis 1664–1722 m. Klaipėdos muitų kny- gomis. I. Šimkutės sudarytas žemėlapis

Uostai, iš kurių į Klaipėdą buvo importuojami svaigieji gėrimai, remiantis 1664–1722 m. Klaipėdos muitų knygomis. I. Šimkutės sudarytas žemėlapis

Be vyno, į Klaipėdą buvo importuojamas ir alus. Šio gėrimo, skirtingai nei vyno, tiekimu daugiau rūpinosi Klaipėdos kaimynystėje įsikūrę uostai – Gdanskas, Kolobžegas, Karaliaučius, Šventoji, Liepoja, taip pat nuolatiniai Klaipėdos prekybos partneriai Liubekas ir Amsterdamas. Kai kurių alaus tiekėjų Klaipėda visai neįsileido. Pagal Sandorių nuostatus, „Priekulės alų čionai įvežti arba laikyti yra visiškai draudžiama, išskyrus, jei kas nors savo poreikiams vieną statinę įsigyti nori“(54). Alaus importas buvo palyginti nedidelis, kadangi vietinis alus patenkino Klaipėdos gyventojų poreikius ir vietinę rinką(55). Šį skirtumą galime iliustruoti skaičiais, pavyzdžiui, 1718 m. Klaipėdoje buvo pagaminama 12 798 statinės alaus(56), tuo tarpu Klaipėdos muitų knygose importuoto alaus 1719 m. nurodomos tik keturios statinės(57). Alaus rinka Klaipėdoje ir toliau buvo kruopščiai reguliuojama įstatymais: 1671 m. buvo papildyti dar XVII a. pirmojoje pusėje nustatyti „Alaus virimo nuostatai“, pagal kuriuos buvo leidžiama virti alų tik vieną kartą per keturiolika dienų(58). Svaigiųjų gėrimų gamyba ir prekyba išties buvo pelningas užsiėmimas. Skirtingai nei amatininkai, salyklininkai, kurių 1721 m. vien Senamiestyje buvo 72, o į pietus nuo jo, už Didžiosios Vandens g., buvusiame Friedricho mieste – dar penki, priklausė didiesiems miestiečiams(59).

Be vyno ir alaus, iš užsienio buvo importuojama ir degtinė. Šis distiliuotas gėrimas XVII a. viduryje tapo rimtu konkurentu alui ir vynui(60).

 

Klaipėdoje rastų XVII–XIX a. stiklinių butelių formos: 1. Pusrutulio formos butelis; 2. Suspausto pusrutulio formos butelis; 3. Cilindro formos buteliai (a–b); 4. Keturbriaunis bute- lis, 5. Daugiabriaunis butelis. MLIM

Klaipėdoje rastų XVII–XIX a. stiklinių butelių formos: 1. Pusrutulio formos butelis; 2. Suspausto pusrutulio formos butelis; 3. Cilindro formos buteliai (a–b); 4. Keturbriaunis butelis, 5. Daugiabriaunis butelis. MLIM

Importas su kokybės ženklu XVIII–XIX amžiais

Svaigieji gėrimai nuo XVII a. antrosios pusės buvo transportuojami ne tik statinėse, bet ir stiklinėje taroje. Daugiausia jie buvo naudoti vynui transportuoti. Archeologai Klaipėdoje randa įvairių formų stiklinių butelių ar jų liekanų. Skirtingų formų buteliai turi savas atsiradimo rinkoje priežastis ir kilmės šaknis. Pagal stiklinio butelio formą galima nustatyti jo paskirtį, t. y. gėrimo, išpilstyto į šį taros indą, rūšį.

Nuo XVIII a. vidurio kitų formų butelius pakeitės cilindro formo buteliai. Cilindro forma buvo daug patogesnė sandėliuojant vyną ilgesniam laikui rūsyje – suguldant juos vieną ant kito. Įdomu tai, kad į šiuos butelius buvo pilstomas ne tik vynas, – ilgainiui jie tapo patrauklūs ir alaus mėgėjams.

Neretai stikliniai buteliai būdavo žymimi antspaudais, t. y. ant nedidelio stiklo lopinėlio, naudojant metalinį ar molinį spaudą, buvo įspaudžiamos raidės, piešiniai ar kitokie ženklai, turėję informacinę prasmę. Toks antspaudas gamybos proceso metu „guldavo“ ant stiklinių butelių korpuso ar petelių. Kiek vėliau reljefinėmis raidėmis, skaičiais ar kitais ženklais imta žymėti ir kamščiui prie butelio pritvirtinti skirtas juosteles. Stiklinius, visų pirma storasienius, vyno butelius žymėti antspaudais pradėta XVII a. viduryje66, o tai daryti priežasčių buvo ne viena.

Visų pirma antspaudas buvo reikalingas siekiant nurodyti gamintoją – meistrą arba manufaktūrą(67). Taip gamintojas galėjo atsakyti už savo gaminio kokybę, o tai kėlė ir pačios prekės vertę. Individualūs antspaudai su manufaktūros herbu ar meistro inicialais lengvino ir patį atsiskaitymo su darbuotoju procesą, t. y. kiek meistras butelių pagamindavo, už tiek jam būdavo ir sumokama(68). Dažnai butelio antspaude buvo nurodomas miesto pavadinimas. Antspaudais buvo ženklinami buteliai ir pagal vyno gamintojų ar restoranų specialius užsakymus(73).

Apvaliu antspaudu pažymėtų stiklinių butelių Klaipėdoje turime nedaug. Kiek dažniau archeologai randa stiklinių butelių su reljefiniais įrašais, įspaustais ant juostelės, dažniausiai žyminčiais tik butelių tūrį. Didžioji stiklinių butelių, rastų Klaipėdoje, dalis yra visai nežymėti ženklais, pagal kuriuos, kaip matome, labai tiksliai galima nustatyti kilmės šalį ar miestą. Visgi analizuojant tik butelių formą ir kitus šio taros indo gamybos niuansus aiškėja, kad didžioji dalis XVIII a. antrąja puse – XIX a. pradžia datuojamų butelių, kartu su vyno, šampanizuoto vyno ar alaus turiniu, į Klaipėdą yra patekę iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos miestų. Su šiuo laikotarpiu yra susijusios ir Klaipėdoje neretai aptinkamos didžiulės stiklinių butelių sankaupos, tarp kurių gausu ir kitų stalo indų ar su svaigiųjų gėrimų vartojimu susijusių reikmenų liekanų (20 pav.). Šis „palikimas“ turėtų būti siejamas su tuo metu veikusiomis smuklėmis, restoranais, vyninėmis ir kitomis panašiomis miestiečių pamėgtomis vietomis(75).

Kaip matyti, svaigiųjų gėrimų importas Klaipėdoje XIII–XIX a. buvo labiau orientuotas į aukštesnį socialinį statusą turinčius miestiečius, kuriuos naujovės iš Vakarų Europos ar Baltijos jūros regiono pasiekdavo sparčiau nei paprastus gyventojus. Skirtingai nei vietinės kilmės, importuojami gėrimai buvo siejami su aukšta kokybe ir „geru skoniu“.

Indrė Šimkutė, Svaigieji gėrimai ir jų importas Klaipėdoje XIII–XIX amžiais, in: Vasilijus Safronovas (Sud.), Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Klaipėda, 2013, p. 54-65.

Nuorodos:

43. Ibid., p. 124.
44. Ibid., p. 122.
45. Andrzej Groth, Klaipėdos uostas XVII–XVIII a. In Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XIX a. istorijos problemos (Acta
Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII). Sud. Alvydas Nnikžentaitis. Klaipėda, 2001, p. 5.
46. Zembrickis, Klaipėdos karališkojo (kaip 1 nuoroda), p. 126.
47. Groth, Żegluga (kaip 2 nuoroda).
48. Groth, Klaipėdos uostas (kaip 45 nuoroda), p. 12.
49. Marc Glorius, Memeler Handel im späten 17. Jahrhundert anhand des Pfundzollregisters von 1676. Schriftliche Hausarbeit im rahmen der Ersten Staatsprüfung für das Lehramt für die Sekundarstufe II/I. St. Augustin, 1996, S. 57.
50. Marie-Louise Pelus, Lübecker Weinhändler im Jahre 1693 und ihr Handel mit Frankreich. In Lübecker Weinhandel (kaip 18 nuoroda), S. 55.
54. Ibid., p. 124.
55. Groth, Klaipėdos uostas (kaip 45 nuoroda), p. 11–12.
56. Zembrickis, Klaipėdos karališkojo (kaip 1 nuoroda), p. 165.
57. Groth, Żegluga (kaip 2 nuoroda).
58. Zembrickis, Klaipėdos karališkojo (kaip 1 nuoroda), p. 124.
59. Ibid., p. 167.
60. Utterström (kaip 32 nuoroda), S. 85.
66. Hans-Joachim kruse, Holsteinische Glassiegel (Plöner Glasforschungen, Bd. 1). Plön, 1992, S. 9.
67. Ibid., S. 10.
68. Gerrit Friese, Karin Friese, Glashütten in Brandenburg. Die Geschichte der Glashütten vom 16. bis zum 20. Jahrhundert: mit einem Katalog ihrer Marken und 16 Farbtafeln (Heimatkundliche Beiträge, Heft 1992-1). Eberswalde-Finow, 1992, S. 7.
73. Friese, Friese (kaip 68 nuoroda), S. 10.
75. Šimkutė, XVI–XIX a. stikliniai buteliai (kaip 30 nuoroda), p. 55–56.

Svaigieji gėrimai Klaipėdoje XIII – XIX amžiais (II)

Author: "ramtyns" Tags: "Istorija, archeologija, Indre Simkute, K..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Saturday, 27 Jul 2013 21:54

Ačiū Amerikos centrui prie JAV ambasados už šį kvietimą, kviečiame dalyvauti ir jus (kvietimo tekstas
netaisytas). Vėliau šis autorius dalyvaus ir Pakruojo alaus festivalyje.

> > >

image001

Amerikos Centras prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje maloniai pristato

žymaus alaus degustatoriaus ir tinklaraštininko (blogerio) iš Filadelfijos (JAV) Don Russell paskaitą-dirbtuves „Maistas, gėrimai, tinklaraščiai (blogai) ir vietinis verslas“!

Paskaitos metu Don Russell pasidalins savo patirtimi apie straipsnių spaudai ir tinklaraščiams (blogams) rašymą apie alaus mikro-daryklas, maistą bei verslą. Kviečiame apsilankyti ir pasisemti naujų žinių bei patirties, padėsiančios rašyti savo tinklaraščius bei staipsnius, iš sėkmingai savo veiklą plėtojančio Amerikos alaus ir maisto eksperto!

Renginys vyks rugpjūčio 2d., penktadienį, 10 val. Amerikos Centro bibliotekoje (Akmenų g. 7, Vilnius)

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki liepos 31d. 16 val. Margaritai Juzonienei, el. paštu JuzonieneM@state.gov, tel. 8 5 2665412.

Don Russell, dar žinomas kaip alaus reporteris Joe Sixpack, yra vienas iš labiausiai Amerikoje žinomu tinklaraštininkų (blogeriu) apie alų ir maistą, turintis daugiau kaip 30 metų patirtį žurnalistikos srityje. Don Russell yra pelnęs gausybę apdovanojimų už savo straipsnius apie alų, o 2002 ir 2006 metais buvo paskelbtas Metų alaus rašytoju Didžiajame Amerikos alaus festivalyje. Don Russell yra ne pelno siekiančios organizacijos Filadelfijos alaus savaitė, reklamuojančios didžiausią alaus šventę Filadelfijoje, įkūrėjas.

http://www.joesixpack.net/bio.htm

Beer Expert @ American Center

Diskusija su Don Russel: Maistas, gėrimai, tinklaraščiai (blogai) ir vietinis verslas

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, Renginiai, blogai, blogs, Don Ru..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Thursday, 18 Jul 2013 12:55

Alaus gykams šis terminas jau gal kiek ir pabodęs, o nežinantiems, gipsy brewing arba “čigoniška aludarystė”- tai salyginai naujas bendradarbiavimo konceptas, kuomet savo alaus daryklos neturintys gamintojai sukuria receptūrą, technologiją, suranda reikiamus ingridientus ir su bravoro aludarių pagalba arba patys vieni, pagamina alų. Griežtai kalbant, ši praktika skiriasi nuo kontraktinės aludarystės, kuomet samdomas aludaris sukurti alų pagal kontraktą. Taip pat nemaišyti su elementariu alaus pervardinimu, kuomet eilinis bravoro alus parduodamas kitu vardu ar kita etikete. Pastaroji pseudo-praktika paskutiniu metu ėmė ypač populiarėti Lietuvoje, kuomet vis naujame alubaryje pasimetęs barmenas bando įtikinti: “mūsų alus verdamas pagal specialią technologiją nežinau kokiam bravore.”

stillwater two gypsiesGipsy brewing pradininkais laikomi danai Mikkeller, iš namų persikėlę į svetimą bravorą 2006-aisiais, o šiandien tapę bene žymiausia benamės aludarystės ikona pasaulyje. Apie Mikkeller ne kartą buvo rašyta, pakaks:) Šiandien tokių perėjūnų netrūksta JAV (pvz. Stillwater Artisanal, Pretty Tings) ir Europoje (pvz. šį savaitgalį mus aplankę Wiper&True), net tokiose egzotiškose šalyse kaip Švedija.

Šiuos klajojimus po bravorus ir patys pradėjome 2010-aisiais. O šiandien su malonumu pristatau jau penktą projektą – Herkaus Kanto Auksinį elį, išvirtą kartu su Panevežio alaus darykla. Kaip jau minėjau, tai asmeninis tribute’as šiam buvusiam lokalui mano mylimame Klaipėdos mieste, ir jame dirbantiems ir besilankantiems draugams bei artimiesiems. Sveikinu Herkų Kantą už antrus metus!

Herkus kantas label final

Ta proga norėjosi pradžiuginti kažkuo vasarišku, kas numalšintų troškulį, būtų lengvas, tačiau turėtų stiprų charakterį, skonį ir aromatą. Silpname, negazuotame aluje ypač jaučiasi medžiagų kokybė ir paprastai į tokį alų nėra lengva sudėti daug skonio. Tad panaudojau ką tik atvežtą, sandėlyje negulėjusį, gerai užsirekomendavusios mažos vokiškos šeimyninės salyklidės Rhön Malz salyklą ir seną britiškų apynių veislę Brewers Gold bei angliškas elio mieles. Alkoholio tūris: 4%, kartumas: 30 IBU.

Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio alaus, ypač bravoro aludariui Arvydui, be kurio įrangos valdymo žinių būtume net nepajudėję iš vietos, technologei Vitalijai, bravoro savininkui Žilvinui ir alaus kolegai Simonui. Žemiau – kelios foto iš proceso.

Jau nuo praėjusio penktadienio šis riboto kiekio elis (jo buvo pagaminta 970 l) pilstomas to paties pavadinimo bare Klaipėdoje, o nuo ryt poryt (liepos 19 arba 20) – jau ir Vilniuje, “Marse” ir “Špunkoje”. Į sveikatą!

Gipsy briūveriai ir Kanto auksinis

Author: "ramtyns" Tags: "Aludarystė, Eksperimentai, TA Laborator..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Wednesday, 17 Jul 2013 13:34
HK Auksinio gamybos epizodas

HK Auksinio gamybos epizodas. Foto: tikrasalus.lt

Praėjęs mėnuo pilnas įvykių, svečių ir alaus. Bandau trumpai:

  • mėnesio pradžioje įvyko susitikimas su Švedijos nacionalinės alaus asociacijos Ölfrämjandet nariais - prezidentupirmininku Lasse bei nariais Bengt ir Ake, išdegustavom eilę puikaus švediško craft alaus, aptarėm Švedijos patirtis ir sutarėm dėl informacijos apsikeitimo ir abiejų draugijų bendradarbiavimo. Skamba oficialiai, bet patikėkit, oficialu nebuvo:)
  • liepos 11-14 aludarių ir žurnalistų grupei iš D. Britanijos suorganizavome dar vieną ekspediciją į Šiaurės Lietuvos alaus kraštą. Reportažas atguls į Norwegian Air infligh magazine ir tikimės, dar labiau padidins tiek susidomėjimą lietuviško alaus tradicija, tiek entuziastų turistų srautus į Lietuvą. Jau dabar Biržų TIC praneša, kad TAD suorganizuotų reportažų Beer Connoisseur ir NYT leidiniuose dėka užsienio turistų srautas padidėjo keliskart (pasak TIC atstovės – daugiausia iš Skandinavijos ir JAV)
  • šių apsilankymų metu iš paties Valento “Šnekučio” sužinojome liūdną žinią apie tai, kad Užupio “Šnekutis” bus perkeltas į kitas patalpas. Priežastis – nekilnojamo turto susitarimai. Šis baras buvo ne tik lietuviško amatinio alaus atgimimo židinys, bet ir pasaulinės alaus kultūros ikona, tad jo išnykimas bus didelis praradimas
  • ŠUA įsigijo 500 l mikrobravoro įrangą. Greičiausia ji bus naudojama marketingo tikslais, galbūt kaip “alaus akademijos” projekto tęsinys, tačiau nereiktų atmesti ir tokios galimybės, kad tai gali būti bandymas žengti į mažųjų aludarių dirvą. Užsienyje maži bravorai, priklausantys dideliems, jau tampa įprasta praktika ir tokiems bravorams net egzistuoja atskiras terminas “crafty” (maždaug, wannabe craft).
  • Žinomi Lietuvos bravorų investuotojai žvalgosi įsigyti vieną iš žinomų Latvijos bravorų. Daugiau informacijos tikiuosi patikslinti netrukus
  • Alkas.lt publikavo nepaprastai įdomų mokslinį straipsnį: R.Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje, kuriame sužinosite, kaip mūsų ritualinė kultūra iš psichodelinės šamanistinės transformavosi į apyniuoto alaus
  • Kretingos Vienaragio malūnas, pagarsėjęs architektūros paveldo darkymo skandalais, dabar bando tapti alaus ambasada šiame mano gimtame mieste. Solidumo šiam projektui gali suteikti “alaus somelje Lino” konsultacijos (tikime, kad šį taurų darbą atliko mūsų bičiulis Linas Čekanavičius) ir matyt to pasekoje atsiradę ir pora įdomesnių alaus pasirinkimų – kaip antai O’Hara, Bacchus. Kita gera vieta tikro alaus troškuliui numalšinti ir skaniai pavalgyti yra motelis-autoremonto dirbtuvės-restoranas su geriausiu tokio reto hibrido pavadinimu Lietuvoje -”Smagratis
  • Vilniaus alinė “Leičiai” per pusmetį stipriai pasistiebė ir joje užsisakant alų, vis rečiau tenka jį ragauti šiltą (nors dar pasitaiko). Praėjusį savaitgalį buvome maloniai nustebinti net dviejų sezono naujienų –  stipriai pasikeitusio LeičiųVasaknų Tamsiojo skoniu (dabar tai – nuostabiai šilkinis, beveik tobulo balanso pustamsis kreminis elis) bei maloniai paapyniuotu alumi su Leičių grikiniu.
  • Klaipėdos alaus ambasadoje – “Herkaus Kanto” gastropube – jau nuo liepos 12 galima paragauti jų firminio golden aleHerkaus Kanto Auksinis“. Šališkumo deklaracija: šis alus – mano asmeninis triubute buvusiam mano lokalui, jo savininkams, bei visiems likusiems draugams šiame man itin brangiame mieste. Nuo liepos 19 šis alus svečiuosis ir Vilniuje – “Marse” ir “Špunkoje”, o kiek vėliau pasirodys limituotas kiekis buteliais.
  • Tuo tarpu be fanfarų startavo kitas kontraktinis alus, kuriuo savo jėgas išbando naujas aludarių kolektyvas, kol kas neturintis vardo. Jų sukurto kvietinio witbier kodiniu pavadinimu Licorne V1 kol kas randamas tik Vilniaus Bravarijos restorane Akropolyje, tačiau netrukus turėtų atsirasti ir keliose Vilniaus pilstyklėse.
  • TAD vasaros topas stikliniuose buteliuose – Marks&Spencer Cambridgeshire Golden Ale, Vilkmergės ŠventinisProginis (tikrai vertas dažnesnio paminėjimo) bei Dundulio Humulupu IPA. Ieškokite Bambalynėje ir Špunkose.
  • Apie HK Auksinio ir kitas naujienas sekite TAD srautą Fcbk, Twitter, Foursquare ir Untappd.
Šios mistinės vietos greitai nebeliks... tad skubėkite apsilankyti.

Šios mistinės vietos greitai nebeliks… tad skubėkite apsilankyti. Foto: Martin Thibault

Scenos apžvalga ir interneto purslai – 2013-07-17

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, auksinis elis, crafty, golden al..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Thursday, 04 Jul 2013 12:57

klaipeda-europos-istorijos-kontekstuose_z1Prieš mėnesį mūsų draugijos bičiulio, talentingo istoriko Vasilijaus Safronovo išleistoje knygoje “Klaipėda Europos istorijos kontekstuose” randame ir jo kolegės, istorikės Indrės Šimkutės straipsnį “Svaigieji gėrimai ir jų importas Klaipėdoje XIII–XIX amžiais”. Jame – įvairių svaigiųjų gėrimų vartojimo tyrimų aprašymas. V. Safronovo leidimu, publikuojame žymiai sutrumpintą straipsnio dalį, liečiančią būtent alaus vartojimo kultūros raidą Klaipėdoje. Išnašų numeracija palikta kaip originaliame straipsnyje. Vėliau bus patalpinta antra dalis.

Ačiū mokslininkams už leidimą publikuoti!

> > >

Patogi laivybai Baltijos jūra jungė palei jos pakrantes įsikūrusius uostus, kuriems tarpininkaujant, skirtingų kraštų gyventojai galėjo įsigyti ar parduoti įvairių prekių. Viena geidžiamiausių prekių viduramžių ir naujųjų laikų Europoje buvo įvairių rūšių svaigieji gėrimai. Klaipėda, kaip jūrų uostas, nuo pat XIII a., o ypač naujaisiais laikais, šiai prekei plačiai atvėrė vartus.

Vietinė ir tarptautinė svaigiųjų gėrimų rinka Klaipėdoje buvo nuolat reguliuojama griežtais įstatymais. Literatūroje randame nemažai faktų apie alaus, midaus, degtinės gamybą šiame mieste (1).

Klaipėdoje išties egzistavo svaigiųjų gėrimų vartojimo kultūra – tai mums rodo ir archeologinių tyrimų metu rasti su tuo susiję artefaktai. Gertuvės, ąsočiai, bokalai, puodeliai buvo skirti įvairiems skysčiams pilstyti ir gerti (3). Gėrimai buvo laikomi ar transportuojami statinėse, o nuo XVII a. – ir stikliniuose buteliuose. Į butelius supilstyti gėrimai XVII–XIX a. neabejotinai patekdavo ir ant Klaipėdos miestiečių stalo – namuose, smuklėse, restoranuose ar kitur.

Stereotipinis gėrimo proceso siejimas su amoraliu gyvenimo būdu iš dalies padarė įtaką ir svaigiųjų gėrimų istorijos tyrimams, kurių diapazonas Lietuvoje šiandien nėra itin platus. Svaigiųjų gėrimų gamyba, prekyba ir vartojimas apima įvairias žmonių gyvenimo sritis, todėl jų istorija neturėtų būti tapatinama tik su girtuokliavimo problemomis, apie kurias viešosios diskusijos iš esmės prasidėjo tik XIX amžiuje (4). Kitapus šios kritinės ribos atsiveria kur kas įdomesni žmonių poreikiai – prestižas, skonis, bendravimas, religinės bei švenčių apeigos ir kt.Fermentuoti, vėliau ir distiliuoti gėrimai buvo ypač svarbi priemonė sveikatingumui palaikyti. Įvairūs vandens užkratai tuo metu buvo dažnas reiškinys, o alus, vynas ar degtinė padėdavo apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų (5). Taigi svaigieji gėrimai neabejotinai veikė miestiesčių socialinio, kultūrinio, religinio ar asmeninio gyvenimo kokybę.

simkute_alaus_statines_kranelis

Klaipėdoje archeologinių tyrimų metu rastos XVI a. alaus statinės kranelis (sklype Tiltų g. 6A) ir kamštis (sklype Turgaus g. 31). MLIM

Svaigiųjų gėrimų vartojimo ištakas Klaipėdoje turėtumėme sieti su pilimi, kurią Vokiečių ordinas pastatė Dangės upės žiotyse. Midus, alus ir vynas XII–XIII amžių kontekste kronikoje neatsiejami nuo valgių, puotų ir vaišių. Materialūs daiktai, įrodantys svaigiųjų gėrimų vartojimo pilyje apraiškas, žinomi iš XIV–XV a. susiformavusių kultūrinių sluoksnių (7).

Svaigiuosius gėrimus, skirtingai nei kitas maisto atsargas, Ordinas sandėliuodavo pilies konvento rūsyje. Nevietinis Vismaro, Dancigo ar Karaliaučiaus alus XV a. pirmojoje pusėje buvo tiekiamas statinėse (Tonnen). Įdomu tai, kad Ordino kasa, nepaisant įtemptų santykių su rytiniu kaimynu, 1409 m. apmokėjo ir 24 statinių Vismaro alaus, skirto Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sąskaitą (15). Nors skirtingų alaus rūšių laikui bėgant vis gausėjo, gyventojų gomuriui labiausiai įprastu tapo vietinis, anksčiausiai nuo 1415 m. Klaipėdos komtūrijos alaus darykloje gamintas Kolacijų (Kollatienbier) ir Konvento (Konventbier) alus. XVI a. pirmajame ketvirtyje, dar Ordino valdymo laikais, minima pusantros statinės (Faß) ir atvežtinio Gubeno alaus. Visgi skirtingai nei vynas, alus, išskyrus kai kurias importuojamas rūšis, viduramžiais ir naujaisiais laikais nebuvo laikomas prabangos preke. Alus buvo vartojamas kasdien troškuliui malšinti ir dėl aukšto kaloringumo – kaip maisto papildas (16). Tuo tarpu vynas per visą Ordino valdymo laikotarpį Klaipėdoje minimas vos kelis kartus.

Svaigieji gėrimai ant miestiečių stalo Klaipėdoje iki XVII amžiaus vidurio

Alus ir midus viduramžiais bei ankstyvaisiais naujaisiais laikais ant miestiečių stalo buvo patiekiamas net dažniau nei paprastas vanduo. Alus pirmiausia buvo vartojamas ne kaip stimuliuojanti medžiaga, bet kiekvieno valgio metu ar kaip pagrindas gaminant maistą (pvz., maistui virti) (22). Tuo tarpu midus buvo geriamas vietoje vyno ir mėgstamas ypač tose šalyse, kuriose vynas nebuvo gaminamas (23). XV a. svaigiųjų gėrimų pasigamindavo ir patys miestiečiai. Tai rodo 1475 m. suteikta privilegija, kuri įpareigojo pilstančius alų ir midų nuo kiekvienos statinės duoti mažą skotą prūsiškomis monetomis (24). Gero alaus skonis priklausė nuo daugybės įvairių veiksnių: vandens, žaliavų, prieskonių parinkimo, gamybos proceso, tinkamų indų, sandėliavimo, rūsio, temperatūros, galiausiai švaros! (25)

Kad ir kaip būtų, ne kiekviena Klaipėdoje gyvenusi šeima turėjo tinkamas sąlygas geram alui gaminti, todėl ne visada gerdavo (ar įsigydavo) kokybišką gėrimą. Skirtingai nei vietiniams, kurie buvo pripratę prie vienokio ar kitokio alaus skonio, svečiams turėjo būti siūlomas tik geras ir kokybiškas alus. Minima, kad XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pagrindinis klaipėdiečių užsiėmimas, šalia žvejybos ir prekybos, buvo laikymas karčemų, t. y. smuklių (27), kuriose į miestą užklydę svečiai galėjo pavalgyti ir išgerti.

Pinigai iš „salyklo mokesčio“ buvo naudojami miesto bendruomenės poreikiams. Pavyzdžiui, 1535 m. nuo šio mokesčio nuspręsta išskaičiuoti pinigus, skirtus pylimui aplinkui miestą supilti (28). Tai rodo, kad svaigiųjų gėrimų vartojimas buvo vienas svarbesnių to meto Klaipėdos miesto pajamų šaltinių.

Archeologinių tyrimų metu Klaipėdos senamiestyje, prie Tomo gatvės, buvo aptiktas pastatas, datuojamas apie 1550 m. Spėjama, kad tame pastate galėjo veikti smuklė (29). Visai netoliese buvo rasta galimai šiai smuklei priklausiusio inventoriaus liekanų – stalo indų, butelių, grafinų šukių, kurie daugiausia buvo skirti vynui. XVI a. Baltijos jūros regioną buvo „užvaldęs“ nuo Ordino laikų Klaipėdoje žinomas Pareinės vynas, kurio prekyba daugiausia užsiėmė Liubeko pirkliai (32).  Žinoma, kad Liubekas XVI–XVII a. laivais į Prūsiją transportuodavo geros kokybės alų (33). Svaigiųjų gėrimų klaipėdiečiai, matyt, galėjo gauti ir per pirklius tarpininkus (lygerius), atvykdavusius ne tik iš Liubeko, Nyderlandų ar Dancigo, bet ir iš Anglijos ar Škotijos (36).

Sprendžiant iš 1572–1613 m. Prūsijos hercogo išleistų nutarimų, gėrimus Klaipėdoje galėdavo gamintis kiekvienas, kas tik sugebėdavo (15 pav.). Žinoma, tai labiausiai erzino tuos, kurie teisėtai vertėsi gėrimų verslu ir atitinkamai, laikydamiesi Sandorių įstatymo, mokėjo mokesčius. Dėl šios priežasties svaigiųjų gėrimų gamyba ir prekyba Klaipėdoje buvo griežtai reglamentuota. Bendra tvarka buvo tokia: alų, midų ir degtinę savo poreikiams daryti galėjo visi, tačiau buvo draudžiama, neturint teisės, gėrimais vaišinti svečius ar juo labiau pardavinėti iš namų (37). Išimtis 1647 m. buvo taikoma tik sunkiai besiverčiantiems, tačiau miestiečių teises turintiems mokyklų tarnautojams (mokytojams). Jiems buvo leista verstis alaus darymu (38).

Nuo XVII a. pirmosios pusės, Klaipėdai tapus tvirtove, išaugo jos gyventojų skaičius (39), todėl natūraliai turėjo padidėti ir svaigiųjų gėrimų paklausa. Savo teisėmis daryti alų ir juo laisvai prekiauti pradėjo rūpintis ir gyventojai į pietus nuo Senosios Dangės vagos (dabar apytikriai Didžioji Vandens g.) buvusiame Odų gatvelės rajone, kuriame XVII a. ypač padaugėjo imigrantų – škotų, švedų, prancūzų, danų, olandų ir kt .Tarp svetimšalių minimas ir pilies aludaris Georgas Bildau (40). XVII a. už Akmenų (arba Kūlių) vartų miestas turėjo pasistatęs salyklo džiovyklą, kuri vėliau virto alaus darykla (41).

(bus daugiau)

Indrė Šimkutė, Svaigieji gėrimai ir jų importas Klaipėdoje XIII–XIX amžiais, in: Vasilijus Safronovas (Sud.), Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Klaipėda, 2013, p. 54-65.

- – -

Nuorodos:

1 Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. Vilnius, 1994; Gerhard WilloWeiT, Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. I. Marburg/Lahn, 1969; Johanas Zembrickis, Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002; Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėda, 2004.

3 Klaipėdos pilies ir senamiesčio buitinė keramika XIV a. vid. – XIX a. Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių. Sud. Roma Songailaitė, Liolė Rutkaitienė. Klaipėda, 2010, p. 107.

4 Ortwin Pelc, „Dem Trunke ergeben…“ Alkoholkonsum und Mässigkeitsbestrebungen in Lübeck in der Mitte des 19. Jahrhunderts. In Lust und Last des Trinkens in Lübeck: Beiträge zu dem Phänomen vom Mittelalter bis zum 19. Jahrhundert. Hrsg. von Gerhard Gerkens, Antjekathrin Grassmann. Lübeck, 1996, S. 41.

5 Jutta Kürtz, Aus Kanne, Faß und Buddel. Kleine norddeutsche Trinkgeschichte(n). Lübeck, 1986, S. 10.

7 Vladas Žulkus, Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija. Vilnius, 2002, p. 112.

15 WilloWeit (kaip 1 nuoroda), S. 79.

16 Rolf Hammel-Kiesow, Der Anteil des Lasters am „Staatshaushalt“. Oder: Wer verdiente am Trinken? In Lust und Last (kaip 4 nuoroda), S. 27.

Svaigieji gėrimai Klaipėdoje XIII – XIX amžiais (I)

Author: "ramtyns" Tags: "Istorija, archeologija, Indre Simkute, K..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Thursday, 27 Jun 2013 10:06
Vienas pirmųjų auksinių elių. Foto: http://thebeerbunker.blogspot.com

Vienas pirmųjų auksinių elių. Foto: http://thebeerbunker.blogspot.com

Šių laikų alaus istorijoje mikrobravorai įveda naujas tendencijas, kuriomis seka regioninės ir didžiosios daryklos. Štai mums jau gerai pažįstami Fuller savo London Porter, o Marston – autentišką Old Empire IPA pradėjo daryti visai nesenai, sekdami mikrobravorų panėrimais į praėjusių laikų alaus virimo žurnalus, ieškant užmirštų skonių. Lietuvos didieji bravorai taip pat – tiek “gyvo”, tiek elio, “medaus” ir daugelį kitų madų perėmė iš mažųjų.

Regioninės ir didžiosios daryklos yra gana konservatyvios specialiųjų (“sezoninių”) alų atžvilgiu – masto ekonomikos lemia trūkumu galima laikyti tai, kad reguliariais alumis tampa populiariausios rūšys. Tačiau D. Britanijoje yra viena mikrobravorų įvesta tendencija, kurią didesnieji pasekė labai entuziastingai – tai “golden ale“, arba auksinis elis. Šiandien beveik kiekviena D. Britanijos darykla daro vienokį ar kitokį auksinį elį.

Auksinių elių atsiradimas prieš 25 metus greičiausia buvo modernios aludarystės krypsmo tolyn nuo tamsaus alaus viršūnė, teigia T. Bruning kygoje The Microbrewer’s Handbook. Porteriai išmirė I pasaul. karo metais dėl grūdų racionavimo, ir stautus būtų pasekęs panašus likimas, jei D. Britanijos valdžia nebūtų pabūgusi racionuoti airių aludarių. 1960-aisiais biteriai arba pale ale, anksčiau buvę prabangos preke, ėmė stumti lauk tamsų mild‘ą, o galutinai juos 1980-aisiais pribaigė lageriai.

Auksiniai eliai kaip apibrėžiamas stilius pirmąkart pasirodė prieš 25 metus, kai Somerset’o Exmoor bravoras sukūrė Exmoor Gold, o Salisbury’io bravoras Hop Back išleido Summer Lightning (“vasaros žaibą”). Šviesių elių buvo ir anksčiau, kaip ir “gold” ar “golden” jų pavadinimuose. Tačiau nuo 1990-ųjų elio gamintojai kaip atsvaros vis labiau rinką užgniaužiančio lageriui vis labiau ieškojo šviesesnio, lengvesnio “kūno” elių, dažnai su tokiu išreikštu apynių aromatu, kad dingdavo balansas. Minėtasis T. Bruning pirmas golden identifikavo kaip stilių spausdintame 1994 m. Brewers Guardian numeryje. Tuo tarpu kitas autorius Roger Protz pažymi, kad elio gamintojai tiesiog neturėjo techninių galimybių gaminti tuo metu populiarėjantį lagerį, todėl sukūrė šį stilių, siekdami patraukti santykinai jaunus vartotojus.

Lūžio taškas auksiniam eliui buvo ypač karšta 1996 vasara, atnešusi krizę elio rinkoje. Ne vien dėl to, kad elio vartotojai kylant temperatūrai, ėmė rinktis smarkiai atšaldytą lagerį, karšti orai taip pat atskleidė tiekimo grandinės trūkumus. Eliai, praktiškai suvirę sandėliuose, atkeliaudavo į barus pavirtę į nevartojamą sriubą, buvo net istorijų apie karštyje sprogstančias statines. 1996-aisiais Good Beer Guide saraše buvo apie 20 bravorų, kurie turėjo “golden” elį. 1998-aisiais jų buvo 66, o 2007-aisiais – 150. Auksiniai eliai laimėjo Champion Beer of Britain titulą kiekvienais metais nuo 2001-ųjų, taip priversdami 2005 m. net CAMRA pripažinti golden kaip atskirą kategoriją.

Nesenai Guardian rašė, kad auksiniai eliai yra sparčiausiai auganti alaus rūšis, perviliojanti britų publiką iš intensyviai reklamuojamo lagerio rinkos: per paskutinius metus golden pardavimai kilo vidutiniškai 26% (supermarketuose net 40%), kai lagerio krito 3%. Tad auksinis elis yra stilius, išrastas mikrobravorų, ir tapęs vienu svarbiausiu britų elio rinkos žaidėju.

Daugiau auksinių. Foto: squaylor blog

Daugiau auksinių. Foto: squaylor blog

“Šių elių grožis tame, kad jie daromi iš vienos rūšies (šviesaus) salyklo, tad jame nėra tamsių salyklų, kurie užgožtų apynius. Rezultatas – alaus stilius, iš kurio veržiasi pikantiški, gyvi, citrusiniai skoniai” - sakė R. Protz.

Šiandien vieni populiariausių Britanijoje yra tokie golden‘ai kaip Thwaites Wainwright, Greene King Old Golden Hen, St Austell Tribute, Badger Fursty Ferret ir Harviestoun Bitter & Twisted. Lietuvoje galima rasti Ringwood Boondoggle, Fuller’s Discovery bei Honey Dew, Brakspear Oxford Gold ir mano dažniausias pasirinkimas – Whychwood Scarecrow.

Su draugais entuziastais negalėjome leisti, kad Lietuva liktų tikro alaus šalikelėje, tad malonu pranešti, jog liepos pradžioje šviesą išvys ir Tikro Alaus Laboratorijos sukurtas ir pačių pagamintas, bendradarbiaujant su vienu mažu bravoru, auksinis elis. Sekite mūsų puslapius ir socialinių tinklų srautą.

Golden ale (auksinis) – jauniausias britiško elio stilius

Author: "ramtyns" Tags: "Britų salos, Eliai, auksinis elis, gold..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Date: Wednesday, 19 Jun 2013 08:19
  • 15 min skelbia straipsnį Lietuvos biurokratai skelbia kryžiaus žygį prieš „Kanapių“ alų. NTAK toliau “dirba”, už mokesčių mokėtojų pinigus kurdama pseudoproblemas. Šįkart užkliuvo pluoštinės kanapės lapo atvaizdas ant alaus etiketės. VMVT netgi rengia darbo grupę dėl kanapių vaizdavimo produktų etiketėse!

    885016_588149537879213_600425802_o

    Foto: bongai.lt

  • Širvėnos bloge – dar pora verstų mini istorijų: apie LDK laikų užeigas – iš kurio sužinome, kad alus tuo metu buvo laikomas… sriuba. O koks alus vartotas cariniame Vilniuje? Tuo metu vietoje gaminto alaus įvairovė lenkė šiandieniną – Pilsner, Marzen, Muenchener, porteriai… XX a pradžioje Vilniuje buvo gausu alaus meistrų, o alinių – net 300!
  • Britų alaus geekas BeerGoggles nors ir neskiria lietuvių ir rusų kalbų, bet paragavęs Butautų dvaro ir Utenos porterio (beje, ir mano nuomone, vienas retų vykusių produktų iš didžiųjų daryklų Lietuvoje), iš džiaugsmo varto akis, čepsi ir pliaukši liežuviu, ir visa tai filmuoja tiesiai į youtube: Butautų, Utenos
  • Gytis publikuoja dar vieną interviu su Aludarių Taurės 2013 finalininku A. Jokubausku-”Konung” ir D. Vazniu-”DV”
  • Latviai atsiuntė video klipą apie savo statinių meistrą Jānis Grantiņš. Deja, kol kas tik latviškai.. bet tikiuosi šiemet jį aplankyti ir galbūt kažką turėsime lietuviškai?
  • Foto: Alus delicatessen OL

    Foto: Alus delicatessen OL

    Alaus naujienų kol kas pateikia vieninteliai Kauno Alaus Kultūra&delicatessen ÖL. Jų asortimente be jau minėtų Lagunitas, Sierra Nevada ir keleto kitų amerikietiškų gėrybių, rasime Svaneke, Emelisse, St. Bernardus, Jacobsen (Carlsbergo “crafty” serija) alumis, bei keletu daniškų major’ų. Ten pat džiugina dar mano neregautos naujienos – Sierra Nevada Kellerweis ir net iš Faro salų atkeliavusi tikra retenybė – Torvya Bjor “Black Sheep”! Panašu, kad teks šią vietą aplankyt dar (ne vieną) kartą.

  • Užsienio skaitinių kaip visada daug, vienas įdomesnių buvo nuoširdus ir kiek netikėtas ką tik 25-metį atšventusios Brooklyn Brewery aludario Garrett Oliver interviu , kuriame jis apžvelgia, kaip per tą laiką keitėsi tiek pats rajonas (kuris iš aprašymų, pradžioje priminė kokius Šančius, Žardę ar Naujininkus), tiek supratimas apie craft alų.

    Foto: Brooklyn Magazine

    Foto: Brooklyn Magazine

Scenos apžvalga ir interneto purslai – 2013-06-19

Author: "ramtyns" Tags: "Bendra, atviras alus, Brooklyn Brewery, ..."
Comments Send by mail Print  Save  Delicious 
Next page
» You can also retrieve older items : Read
» © All content and copyrights belong to their respective authors.«
» © FeedShow - Online RSS Feeds Reader